Svastika
.svg)
Svastika, sūkurėlis – kryžius su užlenktais galais. Tai Saulės, ugnies ir kūrimo simbolis[1]. Tačiau svastika taip pat yra ir fašizmo simbolis, todėl Lietuvoje jos naudojimas uždraustas, išskyrus keletą numatytų išimčių.[2]
Svastika senovėje plačiai naudota indoiranėnų, hetitų, keltų, graikų ir baltų, beveik visuose pasaulio žemynuose. Svastika - šventas induizmo, budizmo ir džainizmo simbolis.
Vėliau svastika buvo panaudota ir Vokietijos herbe bei vėliavoje, dėl ko dabar svastika paprastai siejama su fašizmu ir neonacizmu. Svastikos simbolis kai kuriose šalyse draudžiamas platinti, viešai naudoti. Teigiama jog panaudojus simbolį fašistams, svastikos reikšmė pernelyg pasikeitė, jai tampant neapykantos simboliu kuris neturi būti vartojamas.[3]
Baltų svastikos
Baltai svastiką siejo su Dievu, Saule, Perkūnu. Svastika – vienas iš dažniausiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų. Jomis puošiamos verpstės, tapoma ant kraičio skrynių ir baldų, įaudžiamos į audinių raštus. Margučių raštuose svastikos aptinkamos kaip stambūs, savarankiški, įvairiai stilizuoti ženklai, dažniausiai komponuojami margučio šonuose, o taip pat deriniuose su kitais statiškais bei dinamiškais ženklais. Svastikos dinamiškumą vaizdingai nusako liaudiškas jos pavadinimas sūkurėlis.
Kernavėje rasti XIII amžiaus papuošalai (galvos vėrinio dalys, žiedai ir kt.) su svastikomis. Netoli ankstesnės Lietuvos Brastos, dabar miestas Brestas Baltarusijoje, atrasti prieš 2,5 tūkst. metų lietuvių protėvių pagaminti metaliniai iečių antgaliai su svastikomis jų šonuose.
Lietuvoje daug šimtmečių svastikos naudotos kilmingų šeimų herbuose, valstybės apdovanojimuose. Latvijos mieste Liepojoje dvi metro skersmens svastikos iškaltos ant paminklo Latvijos nepriklausomybės kovų 1919-1922 metais savanoriams.
Svastikos Rusijoje
Rusijos teritorijoje svastikos žinomos nuo gilios senovės. Pvz., kasinėjamoje bronzos amžiaus Arkaimo (Аркаим) gyvenvietę (maždaug 3 tūkst. m. pr. m. e.) Pietų Uralo stepėse buvo aptikti 3, 4 ir 8 spindulių svastikos tipo ženklai.
Slaviškos svastikos, simbolizavusiuos tekančią saulę (Jarila), Šviesos pergalę prieš Tamsą, gyvenimo - prieš mirtį, buvo vadinamos kolovrat (коловрат 'rato sukimas'). Svastikas naudojo apeigose, statiniuose, drabužių ir kilimų raštuose. Svastika puošdavo namų rakandus ir ikonas.
Sankt Peterburgo Nekropolyje esantis M. Glinkos kapas papuoštas svastika. Svastika buvo papuošti kai kurie Laikinosios vyriausybės ir bolševikų leisti banknotai 1918–1922 m.
1918 m. Tarybų Rusijoje Pietryčių fronto Raudonosios armijos dalinių kareivių antrankoviniai raiščiai buvo su svastika, kurios centre buvo santrumpa РСФСР (RSFSR).
Po Antrojo pasaulinio karo Rusijoje buvo paplitusi vaikiška legenda, kad svastika sudaryta iš 4 raidžių Г (G), nes hitlerinės Vokietijos vadovų pavardės prasideda raide G: Gitler (Гитлер), Gebels (Геббельс), Gimler (Гиммлер), Gering (Геринг). Nors iš tikrųjų dalis šių pavardžių vokiečių kalboje prasideda raide H (Hitler, Himmler), dalis - raide G (Goebbels, Göring).
Teisinis statusas Lietuvoje
Lietuvoje svastiką, kaip fašizmo simbolį, vaizduoti draudžiama. Tai reglamentuojantis įstatymas numato tokias išimtis:[2]
- Muziejų veiklos tikslais.
- Visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius bei totalitarinius režimus tikslais.
- Švietimo tikslais.
- Mokslo tikslais.
- Meno tikslais.
- Antikvarinės prekybos (prekybos senienomis) tikslais.
- Naudojant oficialią egzistuojančios valstybės simboliką.
- Antrojo pasaulinio karo dalyviui (vermachto veteranui) vilkint savo uniformą.
70 proc. Lietuvos gyventojų pritaria nacistinių simbolių draudimui.[2]. Svastikos naudojimą Vokietijoje reglamentuojantis įstatymas irgi panašus - leidžiama naudoti pilietinio ugdymo, apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, meno, mokslo, mokslinių tyrimų ar mokymo bei kitiems panašiems tikslams [4].
Kodai
Nors pagal Vokietijos ir kai kurių kitų šalių įstatymus svastiką vaizduoti griežtai draudžiama[5], tam skirti Unicode kodai egzistuoja ir palaikomi. Lietuvoje daugeliu atveju ją vaizduoti (taigi naudotis šiais kodais) taip pat nėra leistina [2].
| Simbolis | Unicode | HTML | Komentaras |
|---|---|---|---|
| 卍 | U+534D | 卍 | Kairinė |
| 卐 | U+5350 | 卐 | Dešininė (naudota fašistų) |
Unicode 5.2 pridėjo keturis papildomus svastikos simbolius Tibeto šriftų bloke: U+0FD5, U+0FD6, U+0FD7 ir U+0FD8.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ http://vilniaus.diena.lt/naujienos/lietuva/lietuviai-issizadejo-svastikos-142354
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Dainius Žalimas (2008) Neverkit dėl svastikos ir kūjo su pjautuvu. Šioje enciklopedijoje svastika vaizduojama pagal šiame įstatyme numatytą leidimo naudoti švietimo bei visuomenės informacimo tikslais išimtį.
- ↑ Steven Heller, "The Swastika: Symbol Beyond Redemption?", Allworth Press, New York, 2008, passim but especially p. 161-9.
- ↑ § 86a StGB Verwendung von Kennzeichen verfassungswidriger Organisationen, vertimas apytikslis.
- ↑ "Section 86a Use of Symbols of Unconstitutional Organizations." Criminal Code (Strafgesetzbuch, StGB). German Law Archive.
| ||||||