Tabaristanas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite Tabaristano provincija
Didžiojo Irano regionas:
Tabaristanas طبرستان
Tehr (155)-s.jpg
Šalis šiaurės Iranas
Tautos gilanai, mazandaranai, turkmėnai
Valstybingumas žr. Tabaristano istorija
Miestai Raštas, Amolis, Saris, Gorganas
Ankstesnis pav. Hirkanija
Irano islamiski regionai.png
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas

Tabaristanas (pers. طبرستان = Tabaristān, mazandaranų kalba: تبرستون) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje, apgyvendintas gilanų, mazandaranų, turkmėnų ir kitų etninių grupių. Jis apima tris dabartinio Irano provincijas: Gilaną, Mazandaraną, ir Golestaną, taip pat dalį pietvakarinės Turkmėnijos.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Šomalis.

Tabaristanas yra geografiškai labiausiai izoliuotas Didžiojo Irano regionas. Šiaurėje jis prisišlieja prie Kaspijos jūros, o iš pietų jį riboja Elburso kalnai, kurie skiria nuo Istorinio Azerbaidžano (vakaruose), Persijos Irako (pietvakariuose), Dešte Keviro dykumos (pietryčiuose) ir Chorasano (rytuose). Šiaurės rytuose regionas pereina į Turkmėnijos stepes.

Tabaristanas – vienas nedaugelio lygumose esančių Didžiojo Irano regionų. Jį sudaro derlinga siaura ir ilga lyguma, drėkinama gausių, trumpų upių, tekančių iš Elburso į Kaspiją.

Istorija

Senovėje regionas buvo vadinamas Hirkanija ir I tūkst. pr. m. e. jį valdė įvairios iranėnų bei graikų dinastijos: Achemenidų imperija, Seleukidai, Aršakidai, Sasanidai. Pirmaisiais mūsų eros amžiais kraštas buvo veikiamas Armėnijos ir Albanijos krikščionybės. VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, vietos gyventojai buvo islamizuojami, tačiau zoroastrizmas išsilaikė iki pat XII a.

Alavidų valstybė

Dėl savo geografinio atskirumo regionas gana anksti gavo de facto nepriklausomybę nuo Kalifato, čia ėmė formuotis vietinės valstybės ir dinastijos. Jau VIII a. iškilo Bavandidai ir Karenidai. Pirmoji dinastija suvienijusi regioną buvo Alavidai, valdę IX–X a. 928 m. juos sutriuškino Samanidai, ir nuo tada krašte įsitvirtino Zijaridai (vakarinėse teritorijose vėliau atskilo Gilitai, Alidai, Džustanidai ir kt.). Iš šio krašto kilo didikų giminė Bujidai, kurie nors nevaldė paties Tabaristano, sukūrė milžinišką dinastinių valdų konfederaciją Irano kalnyne ir Mesopotamijoje.

Po šio valstybingumo periodo nuo XI a. regione viešpatavo Gaznevidai, Seldžiukai. Laikotarpiu po Seldžiukų regionas vėl atgavo nepriklausomybę, ir vietinės feodalinės kunigaikštystės valdė nepriklausomos ar pusiau priklausomos nuo Chorezmidų, Ilchanidų, Muzafaridų ir Timūridų.

1596 m. Tabaristaną nukariavo Irano Abasas I, kuris panaikino feodalines kunigaikštystes ir inkorporavo jį į provincijų sistemą. Dėl persų tautinės politikos į kraštą buvo keliama daug kitų tautinių mažumų, tarp kurių gruzinai, šiuo metu beveik asimiliuoti. Po Rusijos-Persijos karo 1723 m. Tabaristanas atiteko Rusijos imperijai, bet 1735 m. vėl grįžo Iranui.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4720-0=4720 wiki spaudos ženklai).