Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas
| Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas | |
|---|---|
 A2 Vilnius–Panevėžys (93,5 km) | |
| Vieta: | Ukmergės bei Panevėžio rajonai,  Lietuva
|
  Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas | |
| Koordinatės: | Koordinatės: |
| Plotas: | 44,19 km² |
| Įkurtas: | 2004 m. |
Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas – teritorijos dydžiu ir paskirtimi tarp kitų saugomų teritorijų išsiskiriantis biosferos poligonas, kurio miškai plyti Ukmergės, Anykščių bei Panevėžio rajonų sandūroje. Ukmergės rajono teritorijai tenka didesnioji poligono dalis – apie 17,7 tūkst. ha miškų, esančių apie 20 km į šiaurės vakarus nuo Ukmergės miesto. Jo užimamas plotas – 22 531,6 ha. Nedidelę dalį poligono užima valstybinis Barnėnų telmologinis draustinis (24 ha).
Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas įtrauktas į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus pagal Natura 2000 reikalavimus. Čia siekiama apsaugoti juodojo gandro (Ciconia nigra), mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina), gervės (Grus grus), pilkosios meletos (Picus canus), vidutinio genio (Dendrocopos medius) ir baltnugario genio (Dendrocopos leucotos) perėjimo vietas. Teritorija skirta auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia'), baltamargės šaškytės (Euphydryas maturna), didžiojo auksinuko (Lycaena dispar), lūšies (Lynx lynx), ūdros (Lutra lutra) apsaugai. Siekiama palaikyti ne mažesnes vietines šių paukščių rūšių populiacijas: juodojo gandro 10 perinčių porų, mažojo erelio rėksnio – 18 perinčių porų, gervės – 35 perinčių porų, pilkosios meletos – 18 perinčių porų, baltnugario genio – 40 perinčių porų, vidutinio margojo genio – 50 perinčių porų.
Biosferos poligone lapuočių miškai užima 32,3 proc., mišrūs miškai – 25,2 proc., spygliuočių ir pereinamųjų stadijų miškai, krūmynai – 9 proc. teritorijos. Šių miškų masyvų kaimynystėje plyti dirbami laukai (25,6 proc.), pievos ir ganyklos (5,4 proc.), kurios yra svarbios saugomų paukščių maitinimosi, vabzdžių veisimosi vietos. Likusią teritorijos dalį užima vandens telkiniai, pelkės ir durpynai.
Veikla biosferos poligone
Miškų naudojimo ir priežiūros darbus poligone atlieka Ukmergės ir Panevėžio urėdijos, o Anykščių regioninio parko specialistams pavesta vykdyti retųjų rūšių stebėseną.[1] Jie vykdo mokslinius tyrimus, kaupia informaciją apie rūšių įvairovę. Poligono miškuose vyksta mokymai, seminarai apie retųjų paukščių monitoringą ir jo ypatumus.
Kad sparnuočiai galėtų ramiai perėti, miško naudojimo ir priežiūros darbų laikas yra griežtai ribojamas. Pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. Poligono miškuose yra paliekama daugiau žalių medžių, negyvosios medienos, stuobrių ir sausuolių nei kituose miškuose. Negali būti keičiamas hidrologinis režimas. Saugomų rūšių – juodojo gandro, mažojo erelio, gervių – veisimosi vietose ir apsaugos zonose nevykdomi pagrindiniai kirtimai, o kovo – liepos mėnesiais nevykdomi kiti kirtimai bei medienos traukimas.
Šaltiniai
Nuorodos
- Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligono gamtotvarkos planas
- Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas
| |||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||