Tauragnų piliakalnis
Tauragnų piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Utenos apskritis | |
Savivaldybė: | Utenos rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Tauragnų seniūnija | |
Gyvenvietė: | Tauragnai (kaimas) | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 12 | |
Aikštelės apimtis, m | 16×10 | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – II tūkstm. pradžia | |
Žvalgymo metai | 1970 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
Unikalusis objekto kodas | 3629 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A960K1P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR1353 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Tauragnų piliakalnis (arba Majakas) stūkso Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Tauragnų miestelio, Tauragnų kaime. Pasiekiamas plentu Tauragnai–Kirdeikiai, pavažiavus 750 m nuo sankryžos į Lamėstą, yra 200 m į kairę šiaurėn nuo plento.
650 m į šiaurės rytus yra VI a. – VIII a. Tauragnų pilkapynas, tyrinėtas 1999 m.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos centrinėje dalyje, Šventės kairiajame krante, 120 m į pietus nuo Tauragno ežero. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 16×10 m dydžio. Jos pietiniame krašte supiltas 0,2 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 1 m gylio griovį, už kurio yra 0,2 m aukščio, 6 m pločio antras pylimas. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 0,9 m aukščio, 11 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m šlaitas leidžiasi į 25 m ilgio, 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, iškastas antras 3,5 m pločio, 0,3 m gylio griovys, supiltas trečias 0,8 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, iškastas trečias 3 m pločio, 0,2 m gylio griovys ir supiltas ketvirtas 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Pirmus griovius šlaituose jungia nežymi terasėlė. Šoniniai šlaitai statūs, 10-12 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, rytinis šlaitas eroduoja. Aikštelė dirvonuoja, jos pakraščiuose auga kelios pušys, šlaitai apaugę lapuočiais, kurie kalvos galuose kertami. Į piliakalnio kalvą iš šiaurės ir pietų pusių įrengti laiptai.
Senovės gyvenvietė
Pietvakarių papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos.
Tyrimai
1970 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1] Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 3 ha.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Klykių piliakalnis 6 km | Ūdriškių piliakalnis 4,5 km | Taurapilio piliakalnis 2,5 km | |||||||||
Kačiūnų piliakalnis 8 km |
|
Sėlos piliakalnis 4,5 km | |||||||||
Kuktiškių piliakalnis 10 km | Kamšos piliakalnis 2 km | Ginučių piliakalnis 12 km |
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 167 (Nr. 749)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.201
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.63
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 270-271.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 183.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
- Gintautas Zabiela. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, 2001. p. 55-56.
|