Technologijos filosofija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Technologijos filosofija – filosofijos sritis, nagrinėjanti technologijų prigimtį ir technologijų sukeliamas socialines pasekmes.

Filosofinės diskusijos technologijų (ar jų graikiška pirmtake techne) klausimais yra datuojamos dar nuo Vakarų filosofijos pradžios.[1] Frazė „technologijų filosofija“ (angl. philosophy of technology) pirmą kartą buvo panaudota XIX a. pabaigoje vokiečių kilmės filosofo ir geografo Ernst Kapp jo išleistoje knygoje pavadinimu „Grundlinien einer Filosofija der Technik“.[2][3]

Istorija[taisyti]

Graikų filosofijoje[taisyti]

Vakarietiškas terminas „technologija“ yra kilęs iš graikų sąvokos techne (τέχνη) (meno ar amato žinios). Apskritai, graikų požiūriu, techne yra tai, kas kyla iš bandymo imituoti gamtą (pavyzdžiui, audimas kilo stebint audžiančius vorus). Graikų filosofai, tokie kaip Heraklitas ir Demokritas taip pat laikėsi šio požiūrio. Aristotelis veikale „Fizika“ sutiko, kad dažniausiai techne ir yra imitacija, bet taip pat tvirtino, kad techne gali išeiti už gamtos ribų ir baigti tai „ko gamta negali užbaigti“.[4] Aristotelis taip pat teigė, kad gamta (physis) ir techne skiriasi ontologine prasme, nes natūralūs dalykai turi tam tikrą vidinį generacijos ir judesio principą, taip pat vidinę teleologinę galutinę priežastį. O techne formuoja išorinės priežastys ir išorinis telos (tikslas ar pabaiga). Natūralūs (kilę iš gamtos) objektai siekia daugintis ir pasiekti tam tikrą tikslą (telos), kai techne to nesiekia. Platono veikale „Timaeus“ pasaulis yra vaizduojamas kaip dieviškojo meistro (Demiurge) darbas, kuris sukūrė pasaulį vadovaudamasis amžinosiomis substancinėmis formomis, visai kaip amatininkas, kuris gamindamas naudoja brėžinius. Be to, Platonas savo veikale „Įstatymai“ teigia, kad kiekvienas bet kurio meistro darbas yra šio dieviškojo meistro darbo imitavimas.

Nuo viduramžių iki XIX amžiaus[taisyti]

Sir Francis Bacon

Romos imperijos ir vėlyvosios antikos laikotarpiu to meto autoriai išleido veikalus, tokius kaip „Vitruvius“, „De Architectura“ (I a. pr. m. e.) ir Agricola „De Re Metallica“ (1556). Viduramžių scholastinėje filosofijoje paprastai laikomasi tradicinio požiūrio į technologijas, kad tai – gamtos imitavimas. Renesanso epochoje Francis Bacon tapo vienu iš pirmųjų šiuolaikinių autorių, aprašiusių technologijų poveikį visuomenei. Savo utopiniame veikale „New Atlantis“ (1627), Francis Bacon suformulavo optimistinę pasaulio suvokimo idėją, kurioje fikcinė įstaiga („Salomon's House“) pasitelkia gamtos filosofiją ir technologijas tam, kad išplėstų žmogaus galią prieš gamtą – visuomenės tobulinimas vykdomas gerinant žmonių gyvenimo sąlygas. Šios fikcinės institucijos tikslas yra toks, jog „norima sužinoti visas priežastis ir daiktų judėjimo paslaptis; taip išplėčiant žmonijos galimybių ribas iki tokio lygio, kad viskas tampa įmanoma.

XIX a.[taisyti]

Vokiečių filosofas ir geografas Ernst Kapp, įsikūręs Teksaso valstijoje, išleido fundamentalią knygą „Grundlinien einer Filosofija der Technik“(1877).[3] Kapp buvo giliai įkvėptas Hegel filosofijos ir techniką laikė žmogaus organų projekcija. Bent jau Europoje Kapp yra vadinimas technologijų filosofijos pradininku. Kita, labiau materialistinė pozicija technologijų klausimais, buvo sukurta remiantis Bendžiamino Franklino ir Karlo Markso idėjomis, kuri padarė labai daug įtakos XX-ojo amžiaus technologijų filosofijai.

XX a.[taisyti]

Penki garsūs XX-ojo amžiaus filosofai, konkrečiai aptarę moderniųjų technologijų poveikį žmonijai, buvo John Dewey, Martin Heidegger, Herbert Marcuse, Günther Anders ir Hannah Arendt. Jie visi suvokė technologijas kaip centrinę šiuolaikinio gyvenimo grandį, nors Heidegger, Anders,[5] Arendt[6] ir Marcuse šiuo požiūriu buvo labiau skeptiški ir kritiški nei Dewey. Heidegger iškilusi problema buvo užslėpta technologijų prigimties esmė, ką jis vėliau įvardijo kaip Gestell, kuris, kaip jis aiškino, žmonėms kelią didžiausią pavojų, taip suteikdamas žmonijai jos didžiausią galimybę. Heidegger technologijas pagrinde nagrinėjo savo darbe „The Question Concerning Technology“.

Šiuolaikinė filosofija[taisyti]

Šiuolaikiniai filosofai, besidomintys technologijomis: Jean Baudrillard, Albert Borgmann, Andrew Feenberg, Langdon Winner, Donna Haraway, Avital Ronell, Brian Holmes, Don Ihde, Bruno Latour, Paul Levinson, Ernesto Mayz Vallenilla, Carl Mitcham, Leo Marx, Gilbert Simondon, Lewis Mumford, Jacques Ellul, Bernard Stiegler, Paul Virilio, Günter Ropohl, Nicole C. Karafyllis, Richard Sennett ir George Grant.

Nors didžioji dalis svarbių kūrinių technologijų filosofijos tematika buvo išleisti XX a. antroje pusėje, Paul Durbin Paul Durbin išskyrė dvi knygas, išleistas praėjusio ir šio amžiaus sandūroje, ženklinančias technologijų filosofijos plėtrą kaip akademinę subdiscipliną su savo kanoniniais tekstais.[7] Tos knygos yra: „ Technologijos ir geras gyvenimas“ (2000), kurią redagavo Eric Higgs, Andrew Light, ir David Strong ir „Amerikietiška technologijų filosofija“ (2001), kurią parašė  Hans Achterhuis.

Technologijos ir neutralumas[taisyti]

Tobulėjant technologijoms su tuo kartu ateina ne tik pažanga, bet ir susirūpinimą keliančios pasekmės visuomenei. Lelia Green žudynes Port Arthur ir Dunblane nurodo kaip pavyzdžius, gerai iliustruojančius technologinio ir socialinio determinizmo koncepcijas. Technologinis determinizmas teigia, kad „kad būtent technologijų bruožai nulėmė pastarosios paskirtį/naudojimą, o progresyviosios visuomenės vaidmuo buvo prisitaikyti [ir gauti naudos iš] technologinių pokyčių“.[8]Alternatyvus požiūris yra socialinis determinizmas, kaltinantis visuomenę dėl technologijų „kūrimo ir diegimo“.[9] Reakcija į minėtas ginkluotas žudynes įvairiuose regionuose buvo skirtinga. Tasmanijos valdžia ginklų kontrolės įstatymus sugriežtino dar labiau nei anksčiau, kuomet JAV buvo teigiamai žiūrima į teisių dėl šaunamųjų ginklų turėjimą gynimą. Štai čia slypi tiek nuomonių, tiek socialinių dimensijų skirtis. Lelia Green teigia, kad technologijos gali būti suvokiamos kaip neutralus subjektas tik tada, kai sociokultūrinis kontekstas ir problemos, supančios specifinę technologijų sritį, yra panaikinamos. Tik tokiu atveju mes pamatysime, kad iš tiesų egzistuoja santykis tarp socialinių grupių ir technologijų valdymu paremtos galios.

Taip pat skaitykite[taisyti]

Literatūra[taisyti]

  • Joseph Agassi (1985) Technology: Philosophical and Social Aspects, Episteme, Dordrecht: Kluwer. ISBN 90-277-2044-4.
  • Hans Achterhuis (2001) American Philosophy of Technology Indiana University Press. ISBN 978-0-253-33903-4
  • Jan Kyrre Berg Olsen and Evan Selinger (2006) Philosophy of Technology: 5 Questions. New York: Automatic Press / VIP. website
  • Jan Kyrre Berg Olsen, Stig Andur Pedersen and Vincent F. Hendricks (2009) A Companion to the Philosophy of Technology. Wiley-Blackwell. [1] ISBN 978-1-4051-4601-2
  • Borgmann, Albert (1984) Technology and the Character of Contemporary Life. University of Chicago Press. ISBN 978-0-226-06628-8
  • Drengson, A. (1995). The Practice of Technology: Exploring Technology, Ecophilosophy, and Spiritual Disciplines for Vital Links, State University of New York Press, ISBN 079142670X.
  • Dusek, V. (2006). Philosophy of Technology: An Introduction, Wiley-Blackwell, ISBN 1405111631.
  • Ellul, Jacques (1964), The Technological Society. Vintage Books.
  • Michael Eldred (2000) 'Capital and Technology: Marx and Heidegger', Left Curve No.24, May 2000 ISSN 0160-1857 (Ver. 3.0 2010). Original German edition Kapital und Technik: Marx und Heidegger, Roell Verlag, Dettelbach, 2000 117 pp. ISBN 3-89754-171-8.
  • Michael Eldred (2009) 'Critiquing Feenberg on Heidegger’s Aristotle and the Question Concerning Technology'.
  • Feenberg, Andrew (1999) Questioning Technology. Routledge Press. ISBN 978-0-415-19754-0
  • Ferre, F. (1995). Philosophy of Technology,University of Georgia Press, ISBN 0820317616.
  • Green,Lelia (2001) Technoculture: From Alphabet to Cybersex. Allen & Unwin, Crows Nest pp 1–20.
  • Heidegger, Martin (1977) The Question Concerning Technology. Harper and Row.
  • Hickman, Larry (1992) John Dewey’s Pragmatic Technology. Indiana University Press.
  • Eric Higgs, Andrew Light and David Strong. (2000). Technology and the Good Life. Chicago University Press.
  • Christoph Hubig, Alois Huning, Günter Ropohl (2000) Nachdenken über Technik. Die Klassiker der Technikphilosophie. Berlin: edition sigma. 2nd ed. 2001.
  • Huesemann, M.H., and J.A. Huesemann (2011). Technofix: Why Technology Won’t Save Us or the Environment, New Society Publishers, Gabriola Island, British Columbia, Canada, ISBN 0865717044, 464 pp.
  • Ihde, D. (1998). Philosophy of Technology, Paragon House, ISBN 1557782733.
  • David M. Kaplan, ed. (2004) Readings in the Philosophy of Technology. Rowman & Littlefield.
  • Manuel de Landa War in the Age of Intelligent Machines. (1991). Zone Books. ISBN 978-0-942299-75-5.
  • Levinson, Paul (1988) Mind at Large: Knowing in the Technological Age. JAI Press.
  • Lyotard, Jean-François (1984) The Postmodern Condition: A Report on Knowledge. University of Minnesota Press.
  • McLuhan, Marshall.
    • The Gutenberg Galaxy. (1962). Mentor.
    • Understanding Media: The Extensions of Man. (1964). McGraw Hill.
  • Mitcham, Carl. (1994). Thinking Through Technology. University of Chicago Press.
  • Nechvatal, Joseph (2009) Towards an Immersive Intelligence: Essays on the Work of Art in the Age of Computer Technology and Virtual Reality (1993–2006). Edgewise Press.
  • Nechvatal, Joseph (2009) Immersive Ideals / Critical Distances. LAP Lambert Academic Publishing.
  • Nye, David. (2006). Technology Matters. The MIT Press. ISBN 978-0-262-64067-1
  • Marshall Poe. (2011) A History of Communications. Cambridge University Press. New York, NY. ISBN 978-1-107-00435-1
  • Scharff, Robert C. and Val Dusek eds. (2003). Philosophy of Technology: The Technological Condition. An Anthology. Blackwell Publishing. ISBN 978-0-631-22219-4
  • Seemann, Kurt. (2003). Basic Principles in Holistic Technology Education. Journal of Technology Education, V14.No.2.
  • Shaw, Jeffrey M. (2014). Illusions of Freedom: Thomas Merton and Jacques Ellul on Technology and the Human Condition. Eugene, OR: Wipf and Stock. ISBN 978-1625640581.
  • Simondon, Gilbert.
    • Du mode d’existence des objets techniques. (1958). (pranc.)
    • L’individu et sa genèse physico-biologique (l’individuation à la lumière des notions de forme et d’information), (1964). Paris PUF (pranc.)
  • Stiegler, Bernard, (1998). Technics and Time, 1: The Fault of Epimetheus. Stanford University Press.
  • Winner, Langdon. (1977). Autonomous Technology. MIT Press. ISBN 978-0-262-23078-0
  • (2009) Anthonie Meijers Philosophy of technology and engineering sciences. Elsevier.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Philosophy of Technology“ (Spring 2010). Pasiektas May 15, 2014. 
  2. "Philosophy of Technology." 1995. Nuoroda tikrinta 25 September 2015.
  3. 3,0 3,1 Ernst Kapp: Grundlinien einer Philosophie der Technik. Zur Entstehungsgeschichte der Cultur aus neuen Gesichtspunkten (Braunschweig/Brunswick 1877, Reprint Düsseldorf 1978, Engl. Translation Chicago 1978).
  4. Aristotle, Physics II.8, 199a15
  5. The Outdatedness of Human Beings 1. On the Soul in the Era of the Second Industrial Revolution. 1956 # The Outdatedness of Human Beings 2. On the Destruction of Life in the Era of the Third Industrial Revolution.
  6. Hannah Arendt, The Human Condition, 1958.
  7. Techné Vol 7 No 1
  8. (2001) Technoculture. Crows Nest, Australia: Allen & Unwin.
  9. (2001) Technoculture. Crows Nest, Australia: Allen & Unwin.


Išorinės nuorodos[taisyti]

Žurnalai[taisyti]

Tinklapiai[taisyti]


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius.