Telšiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Disambig.svg Kitos reikšmės – Telšiai (reikšmės).
Telšiai
   H-Telsiai.jpg   
Telšiai view.jpg
Miesto centras

Telšiai
Koordinatės:55°59′10″N 22°15′11″E / 55.986°N 22.253°E / 55.986; 22.253 (Telšiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija: Telšių miesto seniūnija
Gyventojų: 22 642 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Telšiaĩ
Kilmininkas: Telšių̃
Naudininkas: Telšiáms
Galininkas: Télšius
Įnagininkas: Telšiaĩs
Vietininkas: Telšiuosè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-87001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: TelšiaiVikiteka

Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, 69 km į vakarus nuo Šiaulių. Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras, Telšių miesto seniūnija. Miesto centrinė dalis yra urbanistikos paminklas. Per miesto šiaurinę dalį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis ir respublikinės reikšmės kelias  A11  Šiauliai–Palanga. Geležinkelio stotis.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Mieste yra 5 šventyklos:
SilentHillFilmCultSymbol.svg Kalnėnų piliakalnis
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas
Japanese Map symbol (Library).svg Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png 3 pašto skyriai
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
Vaikų globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Krašto muziejus „Alka“, įkurtas 1932 m. su Žemaitijos istorijos ekspozicija. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją. Išlikusi 1931–1936 m. buvusi kraštotyros draugijos „Alka“ būstinė.
  • Žemaitijos kaimo muziejus, esantis 15 ha plote po atviru dangumi
  • A. Jonušo žemaitiška-japoniška-kiniška sodyba
Kultūros parkas (Masčio ežero rytiniame krante)
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Miesto riboženklis žemaičių tarme

Miestas įsikūręs Žemaičių aukštumoje ant septynių kalvų, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio. Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai. Tarp geležinkelio ir Palangos–Šiaulių plento plyti miesto pramoninis rajonas.

Miesto dalys:

1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

Geležinkelio ruožas



Istorija

Buvusi žydų rabinų mokykla - ješiva

Telšių gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1450 m., kūrėsi XIV ar XV a. buvusioje kuršių genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties 1317 m. paminėtą Talsa slėnį. Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas (Telšys), lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio Džiugo kalno.

XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos seimai ir teismai. Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas valstybinis Telšių dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru. Nuo 1526 m. Telšiai – miestelis. 1536 m. įsteigta Telšių katalikų parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos Magdeburgo teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Telšių ir Žemaitijos kultūros raidai daug nusipelnė Telšių valstybinio dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius – įsteigtas Telšių bernardinų vienuolynas. XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, bet miestelis greitai atsigavo. 1721 m. Augustas II Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą per savaitę (sekmadienį), o jomarkai – 4 kartus per metus.

1764 m. miestelis tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru. Tada čia buvo įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. gruodžio 6 d. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei Telšių herbas. 1793 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų. XIX a. Telšių ješiva buvo viena didžiausių pasaulyje, joje vienu metu studijuodavo iki 500 rabinų.

Nuo XX a. 1-osios pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“, nors iki XVIII a. pabaigos kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai. 1931 m. suteiktos I eilės miesto teisės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu iš nedidelės įmonės išaugo stambus trikotažo fabrikas „Mastis“, įkurtas vaisių ir daržovių konservų fabrikas, skaičiavimo technikos gamykla.

1991 m. patvirtintas naujasis Telšių herbas. 2016 m. Telšiai buvo Lietuvos kultūros sostinė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1527 m., XVI a. vidurys Telšių valsčiaus centras ? Žemaitijos seniūnija
1764–1775 m. ? Telšių apskrities centras
1775–1791 m. ? Šiaulių apskritis
1791–1795 m. Telšių valsčiaus centras Telšių apskrities centras Žemaitijos kunigaikštystė
1795–1796 m. ? Vilniaus gubernija
1796–1801 m. ? Lietuvos gubernija
1801–1842 m. ? Vilniaus gubernija
1842–1915 m. ? Kauno gubernija
1915–1919 m. ? Oberostas
1919–1950 m. Telšių valsčiaus centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Telšių apylinkės centras Telšių rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995– Telšių miesto seniūnija Telšių rajono savivaldybės centras Telšių apskrities centras


Pavadinimo kilmė

Telšiai yra vandenvardinis vietovardis, veikiausiai kilęs nuo nedidelio Telšės upelio, kadaise įtekėjęs į Masčio ežerą dabartinių Laivų ir Telšės gatvių rajone. Nors įmanoma, kad ir būta ežero, vardu Telšys.[6]

Liaudies etimologija pasakoja, kad miestą įkūręs milžinas, žemaičių didvyris Telys (arba Telšys), dar vadinamas Džiugu.[7] Jis neva gyvenęs ant Džiuginėnų piliakalnio.[8]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m. 1870 m. 1897 m.sur. 1900 m. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m.
5 000 6 481 6 200 6 288 4 691 4 983 5 874
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
13 500 20 200 26 369 33 351 31 460 25 540 22 642
Demografinės raidos histograma
10 000
20 000
30 000
40 000
1823
1870
1897
1900
1923
1931
1939
1959
1970
1979
1989
2001
2011
2021

Žymūs žmonės

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Aukštojo mokslo įstaigos

Gimnazijos

Vidurinės mokyklos

Profesinės ir meno mokyklos

  • VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras
  • VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro Telšių filialas
  • Telšių vaikų dailės mokykla
  • Telšių vaikų muzikos mokykla
  • Telšių jaunimo mokykla
  • Telšių rajono sporto ir rekreacijos centras
  • Telšių taikomosios dailės technikumas

Pagrindinės mokyklos

Pradinės mokyklos

  • Santarvės pradinė mokykla
  • Saulėtekio pradinė mokykla

Mokykla-darželis

  • „Žemaitukas“
  • „Saulėtekis“

Lopšeliai ir darželiai

  • „Berželis“
  • „Eglutė“
  • „Nykštukas“
  • „Mastis“
  • „Saulutė“
  • „Žemaitukas“

Vyskupijos centras

Telšių vyskupija naujai suformuota 1926 m. Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (1866–1943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (1761–1791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F. Rimgaila). Altorius darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.

1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.

Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).

Miestų partnerystė

Sportas

Futbolas

Šaltiniai

  1. ↑ Telšiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. ↑ Тельши. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 826 psl. (rus.){{#subobject:Telšiai (Тельши, ESBE) |Straipsnis=Telšiai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Тельши |Žodyno tomas=Т. 32А (64) |Žodyno puslapis= 826 psl. }}
  3. ↑ Тельши. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 90 psl. (rus.)
  4. ↑ Telšiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. ↑ Telšiai loadmap.net
  6. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 224–225 psl.
  7. ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 110 psl.
  8. ↑ „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 114 psl.
  • Telšiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 1001 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 256 psl.
Apskričių centrai
 • Alytus  • Kaunas  • Klaipėda  • Marijampolė  • Panevėžys  • Šiauliai  • Tauragė  • Telšiai  • Utena  • Vilnius
Savivaldybių centrai
 • Anykščiai  • Birštonas  • Biržai  • Druskininkai  • Elektrėnai  • Gargždai  • Ignalina  • Jonava  • Joniškis  • Jurbarkas  • Kaišiadorys  • Kalvarija  • Kazlų Rūda  • Kėdainiai  • Kelmė  • Kretinga  • Kupiškis  • Lazdijai  • Mažeikiai  • Molėtai  • Naujoji Akmenė  • Neringa  • Pagėgiai  • Pakruojis  • Palanga  • Pasvalys  • Plungė  • Prienai  • Radviliškis  • Raseiniai  • Rietavas  • Rokiškis  • Skuodas  • Šakiai  • Šalčininkai  • Šilalė  • Šilutė  • Širvintos  • Švenčionys  • Trakai  • Ukmergė  • Varėna  • Vilkaviškis  • Visaginas  • Zarasai
Kiti miestai
 • Akmenė  • Ariogala  • Baltoji Vokė  • Daugai  • Dūkštas  • Dusetos  • Eišiškės  • Ežerėlis  • Garliava  • Gelgaudiškis  • Grigiškės  • Jieznas  • Joniškėlis  • Kavarskas  • Kybartai  • Kudirkos Naumiestis  • Kuršėnai  • Lentvaris  • Linkuva  • Nemenčinė  • Obeliai  • Pabradė  • Pandėlys  • Panemunė  • Priekulė  • Ramygala  • Rūdiškės  • Salantai  • Seda  • Simnas  • Skaudvilė  • Smalininkai  • Subačius  • Šeduva  • Švenčionėliai  • Tytuvėnai  • Troškūnai  • Užventis  • Vabalninkas  • Varniai  • Veisiejai  • Venta  • Viekšniai  • Vievis  • Vilkija  • Virbalis  • Žagarė  • Žiežmariai
Svarbiausios gyvenvietės Telšių rajono savivaldybėje
Miestai
 • Telšiai  • Varniai
Miesteliai
 • Eigirdžiai  • Gadūnavas  • Janapolė  • Lauko Soda  • Luokė  • Nerimdaičiai  • Nevarėnai  • Pavandenė  • Tryškiai  • Ubiškė  • Žarėnai
Seniūnijų centrai
 • Degaičiai  • Gadūnavas  • Luokė  • Nevarėnai  • Ryškėnai  • Telšiai  • Tryškiai  • Upyna  • Varniai  • Viešvėnai I  • Žarėnai
Herbinės gyvenvietės
 • Gadūnavas (2014)  • Luokė (2007)  • Nevarėnai (2002)  • Telšiai (1991)  • Tryškiai (2004)  • Upyna (2016)  • Varniai (1997)  • Viešvėnai I (2003)  • Žarėnai (2012)
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Telšiai&oldid=34074566"