Teodoras Radžius

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Tadas Radžius
    Radzius T. kun.MMRG.jpg
    Mokyklos kapelionas Teodoras Radžius

    Gimė 1893 m. vasario 26 d.
    Švėkšnos parapija
    Mirė 1958 m. (~65 m.)

    Veikla
    Kunigas, švietėjas, visuomenininkas, kapelionas

    Teodoras Radžius (Tadas, 1893 m. vasario 26 d., Švėkšnos parapijoje – 1958 m.) – Kunigas, švietėjas, visuomenininkas, kapelionas.

    Anykštėno Biografija

    19121917 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją: 19121914 m. studijavo Kaune, 1914-1915 m. – Vašuokėnuose, Anykščių raj., 19151916 m. – Smolenske (Rusija), kur pasitraukusi Pirmojo pasaulinio karo metais veikė seminarija, nuo 1916 m. ruošėsi savarankiškai.

    1917 m. Kauno katedroje Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius įšventino T. Radžių kunigu.

    19171918 m. jis buvo pasitraukęs į Rusiją, gyveno Sankt Peterburge. 1918 m. pavasarį jis grįžo į Lietuvą ir birželį buvo paskirtas Kavarsko, Anykščių raj. Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru, šias pareigas ėjo iki 1920 m. vasario pabaigos. 1918 m. rudenį Kavarske jis įkūrė jaunimo draugiją "Bijūnas" ir buvo šios draugijos pirmininkas. 1919 m. rudenį ši draugija skilo ir iširo, dalis buvusių bijūniečių pasivadino aušrininkais, kiti prisijungė prie pavasarininkų.

    Paskirtas 1920 m. pradžioje ir atvykęs 1920 m. kovo 11 d., iki tų metų pabaigos T. Radžius buvo vikaras Troškūnų, Anykščių raj. Švč. Trejybės parapijoje, talkino klebonui Antanui Pauliukui. Jis iškart įsijungė į Troškūnų pavasarininkų veiklą, ją skatindamas, politinėse diskusijose aktyviai pasisakė už krikščionis demokratus.

    Perkeltas 1920 m. gruodį, 19201921 m. T. Radžius tarnavo vikaru Darbėnuose (Kretingos raj.).

    Paskirtas 1921 m. rugpjūčio 16 d., 19211923 m. jis gyveno Mažeikiuose, kur buvo parapijos vikaras ir vidurinės mokyklos kapelionas, tikybos mokytojas. Mažeikiuose 1922 m. viešėjęs Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius pareiškė padėką T. Radžiui už katalikiškų draugijų organizavimą. Mažeikiuose jis ėmė globoti apleistą stačiatikių cerkvę – būsimąją Šv. Aloyzo bažnyčią (Gimnazijos bažnytėlę), kuri buvo įrengta ir pradėjo veikti 1927 m.

    Paskirtas 1923 m. rugpjūtį, 19231926 m. T. Radžius buvo Dotnuvos (Kėdainių raj.) vikaras ir Agronomų mokyklos kapelionas. 19261928 m. jis tarnavo Šiaulių Šv. Jurgio parapijoje vikaru.

    1928 m. T. Radžius buvo paskirtas Karo technikos valdybos karo kapelionu, tačiau nuo tų pareigų netrukus atleistas ir 19281931 m. buvo Raseinių parapijos vikaras, talkino klebonui Vincentui Pacevičiui. Raseiniuose jis įkūrė Šv. Juozapo darbininkų draugiją, buvo Moterų draugijos pirmininkas.

    1931 m. pabaigoje T. Radžius buvo išsiųstas į lietuvių emigrantų koloniją Urugvajuje, kur 19321935 m. teikė dvasinius patarnavimus katalikams Cerros miesto bažnyčioje.

    Montevidėjuje 1932 m. pavasarį jis įkūrė Urugvajaus lietuvių dr. Basanavičiaus pradžios mokyklą ir buvo jos direktorius. 19331934 m. jis buvo Urugvajaus lietuvių klubo leisto laikraščio "Urugvajaus aidas" redaktorius.

    T. Radžius buvo beveik visų Montevidėjuje tuo laiku įsikūrusių lietuvių emigrantų draugijų steigėjas. 1932 m. jis subūrė Montevidėjo lietuvių katalikų bendruomenę, paskui kartu su Agrikultorių sąjunga ir Tautininkų sąjunga įsteigė Urugvajaus lietuvių klubą ir 19321933 m. buvo išrinktas jo vicepirmininku, paskui buvo klubo valdybos narys. 1932 m. šiame klube jo iniciatyva buvo atidaryta J. Tumo-Vaižganto vardo biblioteka su skaitykla. 1933 m. pabaigoje jis pertvarkė Lietuvių katalikų bendruomenę į Urugvajaus lietuvių Šv. Juozapo draugiją.

    Dėl nesutarimų su Lietuvos pasiuntinybe 1933 m. birželį–rugpjūtį T. Radžius buvo išvykęs į Buenos Aires (Argentina), kur pavadavo sergantį lietuvių kunigą, teikdamas dvasinius patarnavimus emigrantams Argentinoje. 1934 m. rudenį jis dalyvavo Tarptautiniame eucharistiniame kongrese Buenos Airėse, atstovaudamas Urugvajaus katalikams.

    Lietuvos vyriausybei nutraukus šios misijos išlaikymą, 1935 m. vasarą T. Radžius iš Pietų Amerikos grįžo į Lietuvą. Jis buvo paskirtas Radviliškio parapijos vikaru ir apgyvendintas prie Šniūraičių viešosios koplyčios (dabar – Kurų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia), 19351938 m. buvo šios koplyčios administratorius.

    Nuo 1938 m. T. Radžius buvo Žeimelio (Pakruojo raj.) Šv. Petro ir Povilo parapijos administratorius. Tarnaudamas Žeimelyje ir Antrojo pasaulinio karo metais, ten jis padėjo parapijiečiams gelbėti žydus, yra vienas iš 159 Lietuvos kunigų, žinomų kaip žydų gelbėtojai.

    T. Radžius bendradarbiavo Rusijos lietuvių, Nepriklausomos Lietuvos ir Urugvajaus lietuvių spaudoje, pasirašydamas Suveinio, T. Suveinio ir kitais slapyvardžiais. Jis išvertė į lietuvių kalbą Jeano Guiberto knygelę "Gyvybės atsiradimas ant žemės" (1926 m.).

    Mirė 1958 m.

    Biografija

    Baigė Petrogrado dvasinę seminariją. Nuo 1921-08-16 iki 1923-08-01 buvo Mažeikių vid. m-klos kapelionas ir dėstė tikybą.

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 92% (+5889-0=5889 wiki spaudos ženklai).
    • Algirdas Vilkas – redaktorius – 8% (+514-0=514 wiki spaudos ženklai).