Teosofija (filosofinė doktrina)
- Šis straipsnis yra apie filosofinę religinę doktriną. Apie religinį mistinį sąjūdį skaitykite straipsnyje Teosofija.
Teosofija (gr. theos – dievas + sophia – išmintis, žinojimas) – filosofinė religinė doktrina, kuri skelbia, kad žmogus gali rasti tiesioginį ryšį su antgamtiniu pasauliu (Dievu) ir pažinti jį specialia praktika (intuicija, kontempliacija). Nuo teologijos skiriasi tuo, kad remiasi subjektyvia mistine patirtimi (ją bando teoriškai sisteminti), o ne Dievo apreiškimu ir religinėmis dogmomis.
Teosofijos terminas vartojamas gana neapibrėžtai ir ne visada vienareikšmiškai. Prie teosofijos kai kada priskiriama net gnosticizmas, neoplatonizmas. Terminas vartojamas teisingiau, kai juo vadinamos kai kurios XVI–XVIII a. filosofinės religinės koncepcijos, ypač vokiečių A. Paracelso ir J. Bėmės, švedo E. Svedenborgo ir prancūzo L. K. Sen–Marteno.[1]
Šaltiniai
- ↑ Teosofija (filosofinė doktrina). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius
|