Teresė Birutė Burauskaitė
Teresė Birutė Burauskaitė | |
---|---|
| |
Gimė | 1943 m. sausio 13 d. Kaune |
| |
Veikla | Lietuvos inžinierė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir to režimo tyrėja.
|
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Teresė Birutė Burauskaitė (g. 1943 m. sausio 13 d. Kaune) – inžinierė technologė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, to režimo tyrėja, istorikė.
Išsilavinimas[taisyti]
1965 m. baigė Kauno politechnikos instituto (KPI) Cheminės technologijos fakultetą.
Darbinė veikla[taisyti]
1965 m. baigusi KPI gavo paskyrimą dirbti į Anykščių drenažo vamzdžių gamyklą.
... m. perėjo dirbti Raseinių plytinės gamybos viršininke.
1967–1979 m. buvo mokslinių tyrimų instituto „Termoizoliacija“ Vilniuje mokslo darbuotoja.
dirbo Respublikiniame statybos remonto treste, tęsiantis persekiojimams, 1985 m. perėjo dirbti į Melioracijos statybos technologinį trestą, ten dirbo iki 1991 m.
1979-1991 m. dirbo Respublikiniame statybos remonto ir Melioracijos technologijų darbų trestuose.
1992-1997 m. „Represijų Lietuvoje tyrimo centro“ prie Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto vadovė.
Nuo 1997 m. „Genocido ir rezistencijos tyrimo centro“ departamento archyvinių vardynų skyriaus vadovė, direktoriaus pavaduotoja.
2009 m. sausio 20 d. LR Seimo nutarimu Nr.XIP-229(2) patvirtinta LGGRTC generaline direktore.
Visuomeninė-politinė veikla[taisyti]
1968 m. ji įsitraukė į besiplečiantį kraštotyros judėjimą. 1971 m. su kitais kraštotyrininkais (R. Matulis ir kt.) įkūrė „Liaudies dainų klubą“ prie Profesinių sąjungų rūmų, kuris ... m. pavadintas „Raskilos“ vardu. Jo nare buvo iki 1981 m.
Šis klubas tapo ne tik liaudies dainų, tradicijų, puoselėjimo klubu, bet ir pogrindinės literatūros platinimo, įvairių akcijų dalyvių susitikimo vieta. Nuo ... m. pradėjo bendrauti kartu su žinomais žmogaus teisių gynėjais A. Terlecku, A. Žilinsku ir J. Sasnausku, talkino pogrindžio spaudos leidėjams. Dėl šios veiklos 1973 m., 1974 m., 1976 m. tardyta KGB.
1976-1984 m. leido nelegalius leidinius „Laisvės šauklys“, „Perspektyvos“, daugino ir platino antisovietinę literatūrą; palaikė ryšius su rusų, estų disidentais. Pasirašė žmogaus teisių gynimo dokumentų.
1979 m. dėl politinių pažiūrų buvo priversta išeiti iš MTI „Termoizoliacija“.
1988 m. tapo „Sąjūdžio komisijos Stalinizmo nusikaltimams tirti“ nare. Kartu su komisijos pirmininku prof. J. Juzeliūnu inicijavo pirmuosius įstatymų projektus dėl tremtinių pilietinių teisių atkūrimo, kompensacijų už tremties metus skyrimo.
1991 m. šiai komisijai tapus „Represijų Lietuvoje tyrimo centru“ (toliau – RLTC), nuo 1992 m. iki 1997 m. buvo jo vadovė. RLT centras susistemino iš žmonių laiškais ir anketomis gautą informaciją, sukūrė katalogą, suformavo kaitmeninį duomenų banką, kuris tapo pagrindu rengiant nuo sovietų valdžios nukentėjusių asmenų vardynus. 1992 m. RLTC išleido pirmąjį tomą „Lietuvos gyventojų genocidas. l939–1941.“
Nuo 1997 m. balandžio mėn. RLTC prisijungus prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC), dirbo Archyvinio vardynų skyriaus vadove. Jai vadovaujant išleistas pataisytas ir papildytas „Lietuvos gyventojų genocidas. l939–1941“ I tomo leidimas (30,5 tūkst. represuotų asmenų). Iš viso jai vadovaujant parengtos ir išleistos šešios „Lietuvos gyventojų genocido“ knygos, trys iš jų apima 1944–1947 m. (85,4 tūkst. asmenų), dvi – 1948 m. (53,2 tūkst. asmenų).
Nuo 1998 m. tarptautinio projekto „Rytų Europa – bendras likimas“ koordinatorė Lietuvoje.
Buvo viena iš Komunizmo nusikaltimų tyrimo paramos fondo steigėjų.
2000–2007 m. dirbo Liustracijos komisijoje.
Įvertinimai[taisyti]
- 2003 m. - Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius
- 2007 m. - suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas
- 2012 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
Bibliografija[taisyti]
- Lietuvos gyventojų genocidas, viena sudarytojų ir ats. redaktorė, 1992 m., 1999 m., 1998 m., 2002 m.
- Rainių tragedija, viena sudarytojų ir ats. redaktorė, 2000 m.
- Pasipriešinimas Lietuvos okupacijai: 1944–1990 (Resistance to the Occupation of Lithuania: 1944-1990) su P. Morkumi, 2002 m.
- Baltijos laisvė – Europos atsakomybė, su A. Anusausku, 2002 m., anglų k. 2003 m.
Nuorodos, šaltiniai[taisyti]