Tibeto kalnynas
| Tibeto kalnynas | |
|---|---|
| |
| Šalis | Kinija (Qinghai, Tibetas) |
| Aukščiausi kalnai: | Kailasas |
| Kalnagūbriai: | Tangalo, Kailaso, Ladako, kt. |
| Upių ištakos: | Brahmaputra, Jangdzė, Huanghė, Indas, Salvinas, Mekongas, Satledžas |
| Ežerai: | Namco, Selingas, Dangrajumas, Jamdrokas, Manasarovaras, Pangongas, Rakšastalis |
| Uolienos: | smiltainis, skalūnai, kalkakmenis, gneisai, granitas |
| Plotas | 2,5 mln. km² |
Tibeto kalnynas arba Tibeto plynaukštė, Tibeto-Činghajaus kalnynas, (kin. 青藏高原 Qingzang gaoyuan) – kalnų sistema Centrinėje Azijoje, Kinijoje (Tibeto AR, Qinghai prov.), ir Indijoje (dalis Džamu ir Kašmyro provincijos), beveik sutampanti su istoriniu Tibetu. Aukščiausia ir viena didžiausių kalnų sistemų (plynaukščių) pasaulyje, dažnai vadinama „pasaulio stogu“.
Plotas ~2 mln. km². Pietuose riboja Himalajai, šiaurėje – Kunlunas, vakaruose – Karakorumas, rytuose – Sino Tibeto kalnai. Vyrauja plokščios ir nedaug kalvotos aukštikalnių lygumos, iškilusios į 4000-5000 m aukštį, su kalnagūbriais, siekiančiais 6000-7000 m aukštį. Lygumas sudaro smiltainis, skalūnai, kalkakmenis, o kalnus – daugiausia gneisai ir granitas. Pietuose, palei Himalajus, Tibeto kalnynas leidžiasi į tektoninį lūžį. Tai – Trans-Himalajai.
Klimatas ryškiai kontinentinis, rūstus. Kritulių nuo 500–700 mm per metus pietuose, iki 100–200 mm šiaurėje. Žiemą sniego beveik nebūna. Sniego linija yra 5000-6000 m aukštyje (aukščiausia pasaulyje). Tangalo, Kailaso ir kituose kalnagūbriuose – ledynai. Daug ežerų (Namco, Selingas, Dangrajumas ir kt.). Tibeto kalnyne ištakas gauna daug didžiųjų Azijos upių: Indas, Bramaputra, Salvinas, Mekongas, Jangdzė, Chvangchė. Vyrauja šaltosios kalnų pusdykumės ir dykumos, slėniuose – skurdūs krūmynai.
| ||||||