Titnagdumbliai

Bacillariophyta

Plunksnadumblainis (kairėje) ir centradumblainis

	Domenas: Eukariotai ( Eukaryota)
	Karalystė: Augalai ( Plantae)
	Skyrius: Titnagdumbliai ( Bacillariophyta)

VikitekaVikiteka

GBIF: 100
ITIS: 2286
CBIF: 2286
ITIS-GBIF: 2286
EOL: 3685
COL2013: Error: no loop body set as the first or the second parameter.

Lietuviškus pavadinimus pateikė: Algirdas Vilkas

Titnagdumbliai (sin. titnaginiai dumbliai) – Bacillariophyta ?, ?, eukariotų (Eukaryota) domeno Chromalveolata karalystės įvairiažiuželinių grupės dumbliai.

Gėlavandenių titnagdumblių nuotraukos

Titnagdumblio apvalkalo puselės sumautos kaip dėžutė ir dangtelis

Morfologinis aprašymas

Jie turi kietą apvalkalą, kurio sudėtyje yra titnago. Nors to apvalkalo forma gali būti labai įvairi, jis visada susideda iš dviejų kaip dėžutė sumautų puselių.

Daugelis titnagdumblių vienaląsčiai, kiti formuoja siūlo, žvaigždės ar zigzago pavidalo kolonijas.

Judėjimo mechanizmai

Nors titnagdumbliai ir priklauso įvairiažiuželiniams, subrendusioje stadijoje dauguma žiuželių neturi (dažniau pasitaiko judrių sporų ar gametų). Tačiau titnagdumblių ląstelės gali slysti substrato paviršiumi išskirdamos gleives, priešinga gleivių išskyrimui kryptimi.

Sandara

Titnagdumblio „dėžutė“ gali turėti arba dvipusę (plunksnadumblainiai) arba spindulinę (centradumblainiai) simetriją. Jos "dangteliai" išvagoti sudėtingais raštais kurie svarbūs sistematikoje. Gebėjimą sukurti sudėtingas struktūras bandoma pritaikyti nanotechnologijoje. Plunksnadumblainiai toliau skirstomi pagal tai ar dangteliai turi kantelius (Bacillariophyceae) ar ne (Fragilariophyceae). Neretai atskirai išskiriami ir trišalės simetrijos titnagdumbliai, tokie kaip Triceratium bei lenktos lazdelės pavidalo (taigi nebe visai dvišalės simetrijos) dumbliai, tokie kaip Eunotia.

„Viršutinis“ (jei tai būtų dėžutė) dangtelis vadinamas epiteka, „apatinis“ - hipoteka. Šarvelis turi daugybę angelių (perforacija) kuriomis ląstelė sąveikauja su aplinka. Angelių gali nebūti tik kai kuriose šarvelio srityse.

Didžiąją ląstelės dalį užima vakuolė, citoplazma išsidėsčiusi pasieniu. Genomas turi labai daug įvairių genų kurių nemaža dalis greičiausiai pateko iš bakterijų horizontalaus genų pernešimo keliu.

Ląstelės dalijimasis

Dalijantis vienai ląstelei atitenka motininės ląstelės epiteka, kitai - hipoteka kuri tampa naujos ląstelės epiteka. Antroji šarvelio pusė (abiem atvejais - hipoteka) užauginama iš naujo tačiau ląstelė kuriai atiteko buvusi vidinė šarvelio pusė taip ir lieka mažesnė. Ląstelėms pernelyg susmulkėjus, titnagdumbliai dauginasi lytiškai ar sporomis, taip atkurdami reikiamą dydį.

Taikomoji reikšmė

Paplitimas

Būdami žymi jūrinio planktono dalis, titnagdumliai sudaro apie ketvirtį visos planetos biomasės^[1]. Yra ir daug gėlavandenių rūšių. Kai kurie pakelia žemas temperatūras ir sudaro gausias ledo bendrijas. Nusėdę į vandens dugną jie gamina uolieną, kuri naudojama statybos pramonėje.^[2]

Lietuvoje paplitę:

Klasė. Centradumblainiai (Centrophyceae)

Eilė. Bidulfiečiai (Biddulphiales)
- Šeima. Bidulfiniai (Biddulphiaceae)
  - Gentis. Atėja (Attheyat)
- Šeima. Chetoceriniai (Chaetoceraceae)
  - Gentis. Chetoceras (Chaetoceros)
Eilė. Diskadumbliečiai (Coscinodiscales)
- Šeima. Diskadumbliniai (Coscinodiscaceae):
  - Gentis. Apskrituolė (Cyclotella)
  - Gentis. Diskadumblis (Coscinodiscus)
  - Gentis. Meliozira (Melosira)
  - Gentis. Skydadumblis (Stephanodiscus)
  - Gentis. Talasiozira (Tahalossiosira)
Eilė. Šakniadumbliečiai (Rhizosoleniales)
- Šeima. Šakniadumbliniai (Rhizosoleniaceae)
  - Gentis. Šaknius (Rhizosolenia)

Klasė. Plunksnadumblainiai (Pennatophyceae)

Eilė. Trupsniečiai (Fragilariales)
- Šeima. Trupsniniai (Fragilariaceae)
  - Gentis. Žvaigždutė (Asterionella)
  - Gentis. Dvikiautė (Diatoma)
  - Gentis. Trupsnė (Fragilaria)
  - Gentis. Meridionas (Meridion)
  - Gentis. Sinedra (Synedra)
- Šeima. Narstikliniai (Tabellariaceae)
  - Gentis. Narstiklė (Tabellaria)
Eilė. Valteliečiai (Naviculares)
- Šeima. Achnantiniai (Achnanthaceae)
  - Gentis. Riešutdumblis (Cocconeis)
  - Gentis. Roikosfenija (Rhoicosphenia)
- Šeima. Valteliniai (Naviculaceae)
  - Gentis. Amfora (Amphora)
  - Gentis. Luotelis (Cymbella)
  - Gentis. Sigmadumblis (Gyrosigma)
  - Gentis. Kuokanešis (Gomphonema)
  - Gentis. Valtelė (Navicula)
  - Gentis. Plunksnadumblis (Pinnularia)
  - Gentis. Šaudyklė (Pleurosigma)
  - Gentis. Stauronis (Stauroneis)
Eilė. Surireliečiai (Surirellales)
- Šeima. Epiteminiai (Epithemiaceae)
  - Gentis. Epitemija (Epithemia)
- Šeima. Nicšiniai (Nitzschiaceae)
  - Gentis. Nicšija (Nitzschia)
- Šeima. Ropalodiniai (Rhopalodiaceae)
  - Gentis. Ropalodija (Rhopalodia)
- Šeima. Surireliniai (Surirellaceae)
  - Gentis. Verpstelė (Cymatopleura)
  - Gentis. Surirelė (Surirella)

Klasės

Titnagdumbliai, titnaginiai dumbliai – Bacillariophyta ?, ?^[3]^[4]^[5]
Klasių sąrašas

Titnagdumbliai, titnaginiai dumbliai – Bacillariophyta ?, ?^[3]^[4]^[5] tipo priklauso:

? – Bacillariophyceae Haeckel, 1878^[6]^[7]^[8]

Literatūra

Nuorodos

Išsami JAV sutinkamų titnagdumblių nuotraukų kolekcija.

Bacillariophyta kitos nuorodos.

Šaltiniai

↑ Белякова Г. А. Водоросли и грибы // Ботаника: в 4 т. / Белякова Г. А., Дьяков Ю. Т., Тарасов К. Л. — М.: Издательский центр «Академия», 2006. — Т. 2. — 320 с. — 3000 экз. — ISBN 5-7695-2750-1
↑ „Nature's Nanotechnologists: Unveiling the Secrets of Diatoms“. PLoS Biology, 2, 1512–1515 (2004).
↑ ^3,0 ^3,1 Bacillariophyta arba Bacillariophyta. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 100
↑ ^4,0 ^4,1 Bacillariophyta. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 2286
↑ ^5,0 ^5,1 Bacillariophyta. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 3685
↑ Bacillariophyceae arba Bacillariophyceae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 7071443
↑ Bacillariophyceae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 2287
↑ Bacillariophyceae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 3686

[1] Белякова Г. А. Водоросли и грибы // Ботаника: в 4 т. / Белякова Г. А., Дьяков Ю. Т., Тарасов К. Л. — М.: Издательский центр «Академия», 2006. — Т. 2. — 320 с. — 3000 экз. — ISBN 5-7695-2750-1

[2] „Nature's Nanotechnologists: Unveiling the Secrets of Diatoms“. PLoS Biology, 2, 1512–1515 (2004).

[gbif-100-3] 3,0 ^3,1 Bacillariophyta arba Bacillariophyta. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 100

[itis-2286-4] 4,0 ^4,1 Bacillariophyta. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 2286

[eol-3685-5] 5,0 ^5,1 Bacillariophyta. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 3685

[gbif-7071443-6] Bacillariophyceae arba Bacillariophyceae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 7071443

[itis-2287-7] Bacillariophyceae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 2287

[eol-3686-8] Bacillariophyceae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 3686

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]