Tradicinės kinų šventės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
節 (节)
Kin.: Jié
Jap.: Setsu
Kor.: Jeol (절)
Viet.: Tết

Tradicinės kinų šventės (kin. 節, pinyin: jié) - švenčių rūšis, susiformavusi Kinijoje, kuri remiasi tradiciniu kinų kalendoriumi ir susijusi su kinų religija, mitologija bei filosofija.

Nepaisant to, kad jos Vakaruose vadinamos kinų šventėmis, taip pažymint jų kilmę, jų tradicija paplitusi dideliame kultūrinės Rytų Azijos regione (Sinosferoje): be Kinijos jos švenčiamos taip pat Korėjoje, Vietname, Japonijoje, nors atskirose šalyse šventimo tradicijos skiriasi, ir švenčiamos ne visos. Tuo jos primena krikščioniškas šventes, paplitusias visame Krikščionškosios Vakarų civilizacijos areale.

Greta Tradicinių kiniškų švenčių kiekvienoje Rytų Azijos valstybėje švenčiamos ir kitos, nacionalinės, šventės, kurios į šį sąrašą neįeina.

Sąrašas

Švenčių datos apskaičiuojamos remiantis kinų kalendoriumi. Dažnai šventinėmis dienomis laikomos datos, kuomet pasikartoja mėnesio ir dienos skaičius, taip pat kai kurių mėnesių penkioliktoji diena.

Mėnulio
ciklas
Saulės
ciklas
Pavadinimas Rašmenys Kiniškai Vietnamietiškai Japoniškai Korėjietiškai Pastabos
01.01 Kinų naujieji metai 春節 Chūnjié Nguyên Đán (原旦) Ganjitsu Seollal Svarbiausia metų šventė, susijusi su ypač turtingomis tradicijomis ir papročiais
01.15 Žibintų festivalis 元宵 Yuánxiāo Thượng Nguyên (上元) Daeboreum Žibintų festivaliu užbaigiamos Naujųjų metų šventės. Valgomi tangyuan, vyksta liūtų šokis.
02.02 Longtaitou šventė 龙抬头 Lóng táitóu (nešvenčiama) (nešvenčiama) (nešvenčiama) Švarinami namai
04.04-05 Čingming 清明 Čīngmíng Thanh Minh (nešvenčiama) Hansik Artimųjų kapų lankymas
03.03 Šangsi šventė 上巳 Shàngsì Hàn thực Joshi
05.05 Drakono valčių šventė 端午 Duānwǔ Đoan Ngọ Dango Dano Vyksta drakono valčių lenktynės
06.06 Šišai šventė 洗晒 Xǐshài (nešvenčiama)
07.07 Tanabata 七夕 Qīxī Ngày mưa Ngâu Tanabata Chilseok Meilės diena, pažymint legendą apie Jaučiaganį ir Audėją
07.15 Dvasių šventė 中元 Zhōngyuán Trung Nguyên Chūgen Baekjung Mirusiųjų dvasių išsiuntimas į protėvių pasaulį, palydint ugnimi
08.15 Rudens vidurio šventė 中秋 Zhōngqiū Trung Thu Tsukimi (月見) Chuseok Stebimas rudens mėnulis, prisimenant deivę Čangę. Valgomi mėnulio pyragėliai.
09.09 Chrizantemų šventė 重陽 Chóngyáng Trùng Cửu (重九) Choyo Jungyang Kopiama į kalnus, paminimi mirusieji
10.15 Šiajuan 下元 Xiàyuán Hạ Nguyên (nešvenčiama) (nešvenčiama) Vandens dievo pagarbinimas
12.21-22 Žiemos saulėgrįža 冬至 Dōngzhì Toji Dongji Šeimų susirinkimai, pasnikas, protėvių pagerbimas.
12.08 Laba šventė 腊八 Làbā Budos parinirvanos paminėjimas
12.23 Virtuvės dievo šventė 謝灶 Xièzào Táo Quân (竈君) Šventė, skirta pagarbinti Virtuvės dievą, kuris atneša klestėjimą ir turtus.

Regioniniai skirtumai

Skirtingose Rytų Azijos šalyse ir regionuose yra išryškinamos skirtingos šventės, jų tradicijos ganėtinai skiriasi. Kai kurios jų tampa nedarbo dienomis.

Japonijoje be Naujųjų metų nuo Edo laikotarpio buvo ypatingai pažymimos 5 šventės, vadintos sekku: 03.03 Šangsi (joshi) šventė (dar vadinama Hina-matsuri), 05.05 Drakono valčių (dango) šventė, sutampanti su nedarbo diena, 07.07 Tanabata, 09.09 Chrizantemų šventė ir 01.07 Nanakusa.

Nuorodos

Tradicinės Rytų Azijos šventės
Naujieji metai (01.01) · Žibintų šventė (01.15) · Longtaitou (02.02) · Čingming · Šangsi (03.03) · Duanwu (05.05) · Šišai (06.06) · Čiši (07.07) · Dvasių šventė (07.15) · Rudens vidurio šventė (08.15) · Chrizantemų šventė (09.09) · Šiajuan (10.15) · Žiemos saulėgrįža · Laba (12.08) · Virtuvės dievo šventė (12.23)
Dar žiūrėti: KLR šventės · Taivano šventės · Japonijos šventės · Pietų Korėjos šventės · Šiaurės Korėjos šventės · Vietnamo šventės


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5049-0=5049 wiki spaudos ženklai).