|
Trakai
Kitos reikšmės – Trakai (reikšmės).
Trakai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() Galvės ežero saloje stovinti pilis | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Trakų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 5 426 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-21001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
TrakaiVikiteka |
Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro. Trakų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Naujasodžio, Pietinė ir Šiaurinė). Urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.).
Vaizdas:Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
![]()
|
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
Vaizdas:Japanese Map symbol (Library).svg Trakų viešoji biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
![]() |
Trakų vandens pramogų centras |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Pietinėje Trakų dalyje veikia kultūros namai |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilužis, vakarinį – Totoriškių ežeras). Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, yra Trakų piliakalnis.
Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas.
Miesto dalys:
Trakai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|
Istorija
Seniausios archeologams žinomos gyvenvietės dabartinių Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m., tuo metu jau galėjusi būti kunigaikštystė). 1994-1997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties Ldk Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus 1321 m. Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK monarcho sostinę, pastatydamas pilį (tiesa, jau 1322 m. perkeldamas sostinę į Vilnių). Kęstutis savo rezidenciją į Naujuosius Trakus iš Senųjų Trakų perkėlė 1341–1342 m. Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine) tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. 2-ajame ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo baigta XIV 8-ajame dešimtmetyje, tačiau sugriauta 1382–1383 m. vidaus kovų metu. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis (antroji pilis Trakuose) buvo stipriausia ir didingiausia LDK. Ji iš karto tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.
XIV a. susiklostė linijinis miesto planas. 1392–1397 m. po žygio į Aukso ordos stepes, Ldk Vytautas Didysis Trakuose įkurdino ~380 karaimų šeimų. Apie XV a. pradžią Trakams tapus nemažu miestu, 1409 m. jiems buvo suteiktos Magdeburgo teisės (nors tai galėjo būti dar XIV a. pabaigoje),[6] atidaryta parapinė mokykla [7]; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a., XV a. pastatyta rotušė.
Iki XVI a. pradžios Trakuose buvo saugomas LDK archyvas – Lietuvos Metrika. XVI–XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant Maskvos karui, kuomet Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abidvi Trakų pilys virto griuvėsiais. 1654–1667 m. miestas apiplėštas ir sudegintas, 1700–1721 m. Šiaurės karo metu taip pat degė.
1915 m. vokiečių kariuomenės artilerijos apšaudymai sunaikino miesto centrą. 1938 m. įkurtas karaimų muziejus.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Trakai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. dalis miesto teritorijos prijungta prie Senųjų Trakų apylinkės. 1960 m. įsteigtas Trakų kraštovaizdžio draustinis, 1991 m. – Trakų istorinis nacionalinis parkas. Sovietmečiu veikė turizmo bazė, kempingas, jachtų klubas, 2 irklavimo bazės. Pastatyti kultūros namai (architektas A. Paulauskas). 1996 m. patvirtintas dabartinis Trakų herbas. 2008 m. suteiktas kurortinės teritorijos statusas. 2020 m. Trakai buvo Lietuvos kultūros sostinė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||||
---|---|---|---|---|
iki 1413 m. | ? | ? | Trakų kunigaikštystės sostinė | |
1413–1496 m. | ? | ? | Trakų vaivadijos centras | |
1496–1795 m. | ? | Trakų apskrities centras | ||
1795–1796 m. | ? | Vilniaus gubernija | Rusijos imperija | |
1796–1801 m. | ? | Lietuvos gubernija | ||
1801–1839 m. | ? | Vilniaus gubernija | ||
1839–1842 m. | ? | ? | ||
1842–1915 m. | ? | Trakų apskrities centras | ||
1915–1918 m. | ? | ? | ? | Vokietija |
1918–1920 m. | Trakų valsčiaus centras | Trakų apskrities centras | — | Lietuva |
1925–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | Vilniaus vaivadija | Lenkija | |
1939–1940 m. | Vilniaus apskritis | — | Lietuva | |
1940–1950 m. | Trakų apskrities centras | |||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Trakų apylinkės centras | Trakų rajono centras | Vilniaus sritis | |
1953–1995 m. | ||||
nuo 1995 m. | Trakų seniūnijos centras | Trakų rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardo kilmė aiški – jis kilęs nuo žodžio trãkas („pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą“) daugiskaitos.[8] Ši versija pateikiama dar 1861 m. rusiškame Vilniaus gubernijos metraštyje.[9]
Dabartinis Trakų miestas yra Naujieji Trakai, kadangi pirmoji Trakų gyvenvietė yra dabartiniai Senieji Trakai. Manoma, kad pastaruosius pastatydino Ldk Gediminas visiškai naujoje vietoje, išdeginęs miško plotą.[10]
Architektūra

Trakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių (169 ha), saloje stovi pagrindinė miesto įžymybė – Trakų salos pilis. Yra Trakų alkakalnis.
Pačioje miesto šiaurėje, Galvės ežero Pilies saloje išlikusi gotikinė Trakų salos pilis (statyta nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos), kurioje nuo 1962 m. veikia Trakų istorijos muziejus. Salos pilis nė karto nebuvo priešų užimta.
Be salos pilies, yra daug kitų architektūros paminklų:
- Trakų pusiasalio pilies (XIV a.) ir salos pilies (XV a. pradžia) liekanos. Pusiasalyje yra parkas;
- parapijinė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pašventinta 1409 m.;
- mūrinė Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė (pastatyta 1863 m.);
- Trakų kenesa, karaimų XVIII a. šventykla ir XIX–XX a. kapinės, senųjų kapinių vartai ir tvora yra architektūros paminklas (pirmoji pastatyta dar XV a.). Ilgą laiką Trakų karaimų kenesa buvo vienintelė Europoje.
- Trakų dominikonų vienuolynas;
- į šiaurę nuo Pilies salos, Galvės ir Skaisčio ežerus skiriančiame pusiasalyje (buvusioje Algirdo saloje) išlikęs Užutrakio dvaras su XIX a. pabaigoje statytais neoklasicistiniais dvaro rūmais ir Eduardo Andrė projektuotu parku;
- Trakų buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia);
- Trakų buvusio bernardinų vienuolyno liekanos;
- Totoriškių dvaras (XIX a.).
Karaimų g. 22 veikia Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija. Ji po remonto buvo atidaryta 1997 m. birželio 28 d., švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines.
Kultūra
- Trakų turizmo informacijos centras
- Trakų istorijos muziejus
- Sakralinio meno paroda
- Karaimų etnografinė paroda
- Trakų karališkasis rūmų teatras
Mieste vyksta Amatų dienos, muzikos festivalis „Čia mūsų namai“, kamerinės muzikos vakarai Užutrakio dvare.
Gyventojai
Gyvenamas lietuvių (60 proc.), lenkų (20 proc.), karaimų ir kitų tautybių atstovų.
Demografinė raida tarp 1804 m. ir 2021 m. | ||||||||
1804 m. | 1870 m. | 1897 m.sur. | 1901 m. | 1931 m.[11] | 1939 m. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 267 | 2 191 | 2 800 | 2 390 | 2 530 | 3 100 | 3 100 | ||
1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
4 691 | 6 000 | 5 763 | 6 703 | 5 725 | 4 933 | 5 426 | ||
|
Žymūs žmonės
- Ldk Vytautas Didysis (1350–1430) mirė Trakų salos pilyje, belaukdamas lenkų užlaikytos karūnos.
Miestų partnerystė
Bernburgas (vok. Bernburg [Saale]), Vokietija
Rainė prie Emso (vok. Rheine an der Ems), Vokietija
Malborkas, Lenkija
Naujasis Sončas (lenk. Nowy Sącz), Lenkija
Gura (lenk. Góra), Lenkija
Lėcius, Lenkija
Šydlovecas, Lenkija
Alanija, Turkija
Sportas
2012 m. Trakuose vyko pasaulio iki 23 metų irklavimo čempionatas.
Futbolas
Galerija
Šaltiniai
- ↑ Trakai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Троки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 887 psl. (rus.){{#subobject:Trakai (Троки, ESBE) |Straipsnis=Trakai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Троки |Žodyno tomas=Т. 33А (66) |Žodyno puslapis= 887 psl. }}
- ↑ Троки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 224 psl. (rus.)
- ↑ Trakai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Trakai loadmap.net
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 439 p.
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 26.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 227–228 psl.
- ↑ Pamiatnaja knižka Vilenskoj guberniji. 1861 m. PDF-164 psl. http://infobelarus.nlb.by/7n_4439dvd/data/6/16.pdf
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 142 psl.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 142 psl.
- Trakai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 329 psl.
- Троки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 224 psl. (rus.)
- Trakai. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 442 psl.
- http://www.trakai.lt/
- Trakų gigapanorama
- Miesteliai.lt
- Trakų žemėlapis
- Viduramžių Lietuva, Lietuvos mūrinės pilys
- Turizmo informacija, turistiniai maršrutai, renginiai
- Mes sveikinam Trakus: fotoalbumas (sud. Neringa Mišeikienė, Arvydas Mišeikis, Dana Zacharevičienė). – Trakai: Voruta, 2011. – 94 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-510-42-0
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. TILTAI TRAKUOSE, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (241-246 psl.)
|
|