Trečiasis Seimas
Trečiasis Lietuvos Respublikos Seimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, dirbusi nuo 1926 m. birželio 2 d. iki gruodžio 30 d. dabartinės Maironio universitetinės gimnazijos Kaune patalpose.
Teisinis pagrindas
III Seimas, pasibaigus II Seimo kadencijai buvo išrinktas 1926 m. gegužės 8 – 10 d. vykusiuose laisvuose visuotiniuose rinkimuose. III Seime nė viena partija neturėjo absoliučios daugumos. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga turėjo 22, Lietuvos socialdemokratų partija – 15, Lietuvos krikščionių demokratų partija – 14, Ūkininkų sąjunga – 11, Lietuvos darbo federacija – 5, Lietuvių tautininkų sąjunga – 3, Ūkininkų partija – 2 vietas. Dar 9 atstovus turėjo tautinės mažumos. Iš viso Seime dirbo 92 atstovai.[1]
Seimo nariai
Seimo veikla
LSDP 1926 m. birželio 3 d. sušaukė nepaprastąją konferenciją, kurioje susidarė trys nuomonės – sudaryti koaliciją su liaudininkais, remti juos, bet į koaliciją neiti, neiti į jokią koaliciją su buržuazinėmis partijomis. Nulėmė valstiečių liaudininkų noras nebeturėti jokių santykių su krikdemais.
Birželio 2 d. pradėjęs darbą, birželio 3 d. Seimas Respublikos prezidentu išrinko dr. K. Grinių, o birželio 15 d. sudarė M. Sleževičiaus vyriausybę.
III Seimas liepos 26 d. priėmė platų amnestijos įstatymą, kuriuo iš kalėjimų buvo paleisti politiniai kaliniai. Buvo panaikintas karo stovis, panaikinti spaudos ir susirinkimų suvaržymai, priimtas naujas ligonių kasų įstatymas. Pradėtos prekybos derybos su Vokietija ir Rusija. Su Rusija pasirašyta nepuolimo sutartis, kuri buvo ratifikuota 1926 m. lapkričio 5 d. Dar daugiau įstatymų, demokratizuojančių Lietuvos gyvenimą projektų buvo pradėta rengti.
Tačiau tuo nepatenkinti dešinieji krikdemai 1926 m. gruodžio 16 – 17d., kai šalis ruošėsi paminėti prezidento K. Griniaus 60 – metį, surengė valstybės perversmą. M. Sleževičiaus vyriausybė buvo areštuota, A. Smetonos pavedimu sudaryta A. Voldemaro vyriausybė. Seimo pirmininku buvo paskelbtas Aleksandras Stulginskis, kuris posėdžiuose Seimo atstovams ėmė trukdyti reikšti nuomonę. Po 1926 m. gruodžio 30 d. posėdžio Seimo darbas buvo paralyžuotas. Nors krikščionys demokratai reikalavo naujų Seimo rinkimų, faktiškai valdžią užėmę tautininkai to nenorėjo, todėl 1927 m. gegužės mėn. krikdemai iš vyriausybės pasitraukė. Demokratiniai seimų iškovojimai buvo panaikinti.
Šaltiniai
- ↑ "III Seimas (1926-1927)." lrs.lt.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai | |
---|---|
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | |
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo | |
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija | |
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | |
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
Parlamento pakaitalai TSRS okupuotoje Lietuvoje | |
Liaudies Seimas | LTSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas | |
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | |
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 |
|