Troškūnai
Kitos reikšmės – Troškūnai (reikšmės).
Troškūnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() Troškūnų bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ||||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Troškūnų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 389 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-29033 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
TroškūnaiVikiteka |
Troškūnai – miestas Anykščių rajono savivaldybėje, 18 km į vakarus nuo Anykščių, pakeliui į Panevėžį. Siaurojo geležinkelio stotis. Seniūnijos centras, Troškūnų seniūnaitija. Miestas garsėja Šv. Antano atlaidais birželį ir Šv. Marijos atlaidais rugpjūtį.
![]() |
![]()
|
![]() |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Pro miestą teka Juosta (upė), jis apsuptas didelių miškų. Už 6 km į pietryčius nuo Troškūnų yra Nevėžio ištakos. Miestas išsidėstęs Nevėžio lygumos pakraštyje, Viešintų kalvagūbrio vakarinėje papėdėje. Yra paplūdimys prie Juostino ežero.
|
|
Istorija[taisyti]
Troškūnai minimi nuo 1506 m., XVI a. minimas Troškūnų dvaras (arba Smėlynės dvaras). Miesteliu tapo XVII–XVIII a., kai 1696 m. buvo pastatytas vėlyvojo baroko Troškūnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis. 1698 m. gauta turgaus ir kelių prekymečių privilegija. Vienuolynas buvo svarbus kultūrinio gyvenimo objektas. Vienuoliai daug prisidėjo prie gyventojų mokymo, pasipriešinimo caro valdžiai.
1773 m. įsteigta mokykla, kurioje mokėsi ne tik bajorų, bet ir valstiečių vaikai – 1781 m. joje mokėsi 20 valstiečių, 4 miestelėnų ir 8 bajorų vaikai. Išlikęs mokyklos pastatas (1796 m.).
1956 m. gruodžio 28 d. Troškūnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė profesinė technikos mokykla. 2003 m. patvirtintas Troškūnų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1512 m. | Troškūnų valsčiaus centras | ? | |
XIX a. – 1915 m. | Ukmergės apskritis | ||
1919–1946 m. | Panevėžio apskritis | ||
1947–1950 m. | Anykščių apskritis | ||
1950–1953 m. | ? | Troškūnų rajono centras | Šiaulių sritis |
1953–1956 m. | ? | ||
1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
1959–1995 m. | Troškūnų apylinkės centras | Anykščių rajonas | |
1995– | Troškūnų seniūnijos centras | Anykščių rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Nuo XVII a. pabaigos iki XVIII a. pabaigos miestelis oficialiai vadinosi Vladislavovu (XVII a. miestelis priklausė dvarininkui Vladislovui Sakalauskui), bet liaudyje nuo seno vartotas Troškūnų vardas, kuris veikiausiai irgi yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Troškūnas. Nors ji dabar nėra aptinkama, tačiau yra pavardės Troška, Troškauskas, o Troškūnas galėjo būti patroniminės priesagos -ūnas vedinys iš pavardės Troška.[6] XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Traškūnai [7] ir tarmiška vietovardžio forma su a šaknyje aptinkama nuo XVI a.
Liaudies etimologija byloja, kad pavadinimą galėjo nulemti ir miestelio kraštovaizdis – labai jau „troškioje“ vietoje jie gyvenę, tarp klampių pelkių ir gūdžių miškų. Vieną sausą vasarą žaibo kirstas miškas net užsidegęs, bet dėl didelės drėgmės ne tiek degęs, kiek rūkęs, o nuo dūmų visi trokšte troškę.[8]
Gyventojai[taisyti]
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m. | ||||||||
1885 m.*[3] | 1901 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[9] | 1976 m.[10][11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
204 | 1 001 | 1 029 | 877 | 1 495 | 1 417 | 1 400 | ||
1979 m.sur. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
1 174 | 1 400 | 672 | 525 | 451 | 389 | - | ||
| ||||||||
|
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Troškūnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Трашкуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 743 psl. (rus.){{#subobject:Troškūnai (Трашкуны, ESBE) |Straipsnis=Troškūnai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Трашкуны |Žodyno tomas=Т. 33А (66) |Žodyno puslapis= 743 psl. }}
- ↑ 3,0 3,1 Трашкуны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 204 psl. (rus.)
- ↑ Troškūnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Troškūnai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 228–229 psl.
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/troskunai.html
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 100 psl.
- ↑ Troškūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 577 psl.
- ↑ Troškūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 414 psl.
- ↑ Troškūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 346 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 100 psl.
- Troškūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 414 psl.
- Troškūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 577 psl.
- Troškūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 640 psl.
- Трашкуны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 204 psl. (rus.)
- Troškūnai. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi enciklopedija.
- Žemėlapiai ir istorija
- Troškūnų istorija
- Troškūnai senose 1920–1943 m. fotografijose (sud. Raimondas Guobis). - Utena: Utenos spaustuvė, 2006. - 54 p.: iliustr. - ISBN 9955-626-65-8
|