Tryškiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tryškiai
   H-Tryskiai.jpg   
Tryškiai3.JPG

Tryškiai
Koordinatės:56°03′29″N 22°34′59″E / 56.058°N 22.583°E / 56.058; 22.583 (Tryškiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija: Tryškių seniūnija
Gyventojų: 1 352 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Trýškiai
Kilmininkas: Trýškių
Naudininkas: Trýškiams
Galininkas: Trýškius
Įnagininkas: Trýškiais
Vietininkas: Trýškiuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: TryškiaiVikiteka

Tryškiai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, 23 km į šiaurės rytus nuo Telšių, šalia kelio  194  UžventisTryškiaiViekšniai, 7 km į šiaurę nuo kelio  A11  ŠiauliaiPalanga, prie Virvytės upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1751 m.; su 1804 m. varpine ir vartais.
Legenda cmentarz.svg Kapinės
Legenda pomnik.svg Šv. Florijono paminklas – Tryškių šv. Florijono koplytstulpis, vienas pagrindinių miestelio simbolių (XIX a. vidurys; dailės paminklas).
Havezate 0gr.gif Tryškių dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Tryškių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-88011)
RWB Krankenhaus.svg Poliklinika
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
BSicon MBAHN.svg Tryškių geležinkelio stotis yra Vainočiuose.
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Tryškių senamiestis yra urbanistikos paminklas, įtrauktas į kultūros objektų paveldo sąrašą. Principinis miestelio planas yra autentiškai išlikęs nuo XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios. Nepaisant to, kad Tryškiai daugybę kartų buvo nukentėję nuo gaisrų (miestelis kelis kartus visiškai sudegė XIX a., per I ir II pasaulinius karus), miestelio gatvių tinklas ir centrinė aikštė išliko nepakitę.

Buvusi turgaus aikštė, esanti pačiame Tryškių centre, išsiskiria savo dydžiu ir erdve. Vakariniame jos pakraštyje stovi šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas apie XIX a. vidurį. Šv. Florijonas turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų.

Šv. Florijono koplytstulpis yra urbanistiškai reikšmingas elementas, sujungiantis dvi svarbias miestelio erdves – turgaus aikštę ir bažnyčią.

Geografija[taisyti]

Stūkso vienintelis rajone mitologinis-sakralinis kultūros paveldo objektas – Tryškių akmuo (alkakmenis su smailiadugniu dubeniu).

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti]

Blank-50px.png VIEKŠNIAI – 22 km
Kairiškiai – 8 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
EIGIRDŽIAI – 15 km
TELŠIAI – 23 km
Pabalvė – 7 km
Kaunatava – 11 km
UŽVENTIS – 33 km
Raudėnai – 11 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Tryškiai OpenStreetMap žemėlapyje

Tryškiai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Tikėtina, kad gyvenvietė čia pradėjo kurtis dar XV a. pabaigoje. 1537 m. minimas Tryškių dvaras ir aplink jį išsiplėtęs miestelis. 1701 m. Švedijos-LDK susirėmimo kariuomenių metu miestelis buvo padegtas. 1792 m. gegužės 15 d. Lietuvos-Lenkijos valstybės karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Tryškiai tapo miestu. Buvo suteikta teisė steigti prekymečius ir savaitinius turgus.

Gyventojų skaičius miestelyje labiausiai ėmė augti nuo XVIII a. pabaigos. Tai tiesiogiai susiję su žydų apsigyvenimu Tryškiuose. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Tryškiuose žydų skaičius tolygiai augo. Didėjantis Tryškių gyventojų skaičius lėmė augančią ekonominę miestelio gerovę. 1848 m. Tryškiuose siautėjo choleros epidemija.

XX a. tarpukariu veikė lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, paštas, girininkija, biblioteka, malūnas, lentpjūvė, elektrinė, pieninė, kartono fabrikas, ugniagesių komanda. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio gyvenvietė, veikė „Masčio“ trikotažinio gamybinio susivienijimo ir Telšių sviesto gamyklos cechai.

2004 m. patvirtintas dabartinis Tryškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. vidurys – 1915 m. Tryškių valsčiaus centras Šiaulių apskritis
1919 m. Telšių apskritis
19191947 m. Šiaulių apskritis
19471950 m. Kuršėnų apskritis
1954 m. Tryškių apylinkės centras Kuršėnų rajonas
1962?–1995 m. Telšių rajonas
1995 Tryškių seniūnijos centras Telšių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Tryškiai yra vandenvardinis vietovardis, kadangi miestelio pavadinimas tiesiogiai siejamas su upelio Tryškys (dešinysis Virvytės intakas), tekančio pro miestelį, vardu.[7] Tačiau esama ir versijų, gyvenvietės atsiradimą siejančių su didiko Tryškio vardu.

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[4] 1901 m. 1970 m.sur.[8] 1982 m. 1987 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
822 2 098 1 311 1 610 1 620 1 555 1 352

Žymūs žmonės[taisyti]

Galerija[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Tryškiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Тришки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 852 psl. (rus.){{#subobject:Tryškiai (Тришки, ESBE) |Straipsnis=Tryškiai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Тришки |Žodyno tomas=Т. 33А (66) |Žodyno puslapis= 852 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Тришки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 207 psl. (rus.)
  5. Tryškiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  6. Tryškiai loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 228 psl.
  8. Tryškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 576 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 254 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 108% (+6872-465=6407 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 12% (+785-813=-28 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti