Turovo-Pinsko kunigaikštystė
Rusios kunigaikštystė: Turovas-Pinskas | |
---|---|
Šalis | pietvakarių Baltarusija |
Tautos | dregovičiai > rusėnai |
Laikotarpis | Kijevo Rusios dalis X a.–1162 LDK vietinkystė 1401-1503 |
Miestai | Turovas, Pinskas, Kleckas |
Valdovai | Kunigaikščiai |
Atskilo nuo | Kijevo kunigaikštystės |
Prijungta prie | LDK |
Turovo-Pinsko kunigaikštystė (brus. Княства Турава-Пінскае) - Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietų teritorijoje.
Jos valdytas regionas buvo vadinamas Turovo-Pinsko žeme.
Raida
Kunigaikštystės teritorijose gyveno dregovičiai, nuo IX a. ši teritorija priklausė Kijevo Rusiai. Būsimoji sostinė Turovo miestas įkurtas apie 950 m. legendinio kunigaikščio Turo, Rogvolodo brolio. Turovas buvo traktuojamas kaip dalinė kunigaikštystė, pripažįstanti Kijevo valdžią. Nuo Vladimiro Didžiojo laikų čia buvo skiriami atskiri kunigaikščiai. Kijevo Rusiai skylant, jos ankstyvoji istorija buvo susijusi su Kijevo Kunigaikštyste, čia įsitvirtino Iziaslavičių atšaka.
Pirmasis nepriklausomas Turovo valdovas buvo Jurijus Jaroslavičius, kuris 1162 m. iškovojo nepriklausomybę nuo Kijevo. Tačiau jau tada prasidėjo šalies skaldymasis tarp Jurijaus palikuonių, susiformavo pusiau priklausomos dalinės kunigaikštystės: Klecko, Pinsko, Slucko-Kopyliaus ir kitos.
1223 m. Turovo-Pinsko žemė dalyvavo Kalkos mūšyje, o XIII a. viduryje nusilpusi kunigaikštystė pripažino Haličo-Voluinės kunigaikštystės hegemoniją. XIV a. šiai nusilpus, Turovo-Pinsko žemė atiteko Gediminui, kuris ją prijungė prie LDK.
Vėliau Turove buvo skiriami Gediminaičių kilmės vietininkai.
Kunigaikščiai
Turovo-Pinsko (vėliau Turovo) kunigaikščiai išlaikė vieną seniausių Riurikaičių atšakų, kuri buvo kildinama iš Jaroslavo Išmintingojo sūnaus Iziaslavo - Iziaslavičiai. Ši linija iki 1078 m. buvo Kijevo kunigaikščiai, bet vėliau Kijeve įsitvirtinus kitoms linijoms, Iziaslavičiams liko tik Turovas, kurį jie išlaikė iki kunigaikštystės pabaigos.
- Legendinis Turas (po 945—988)
- Sviatopolkas (980-1010)
- Kijevo Rusios dalis (apie 1010-1045)
- Iziaslavas Jaroslavičius (apie 1045-1054)
- Kijevo Rusios dalis (1054-1078)
- Jaropolkas Iziaslavičius (1078-1087)
- Sviatopolkas Iziaslavičius (1087-1094)
- Viačeslavas Jaropolkovičius (1094-1104/1105)
- Kijevo Rusios dalis (1105-1125)
- Viačeslavas Vladimirovičius (1125-1132), Monomacho linija
- Iziaslavas Vladimirovičius (1133-1134), Monomacho linija
- Viačeslavas Vladimirovičius (1134-1146), Monomacho linija
- Andrėjus Bogoliubskis (1150-1151), Monomacho linija
- Sviatoslavas (1154-1155)
- Borisas Andrejevičius (1155-1157), Monomacho linija
- Jurijus Jaroslavičius (1157-1167), Sviatopolko Iziaslavičiaus anūkas, sugrąžinęs vietinę dinastiją
- Ivanas Jurjevičius (1167-1190)
- Glebas Jurjevičius (1190-1195)
- Ivanas Jurjevičius (1195-1207)
- Rostislavas Glebovičius (1207-1228)
- Vladimiras Glebovičius
- Aleksandras Glebovičius - spėjama, kad jo palikuonys buvo didikai Sviatopolko Četvertinskiai.
- Jurijus Vladimirovičius (?-1292)
- Dmitrijus Jurjevičius (1292-)
- Danilas Dmitrjevičius (?-prieš 1366) - jo palikuonys buvo didikai Ostrogiškiai
Rusios kunigaikštystės | ![]() |
---|---|
Novgorodo respublika | Pskovo respublika | Smolensko | Haličo-Voluinės | Galičo | Kijevo | Perejeslavlio Turovo-Pinsko žemė: Turovo | Pinsko | Klecko | Slucko-Kopyliaus | Dubrovicios Rostovo žemė: Vladimiro-Suzdalės | Dmitrovo | Kostromos | Maskvos | Perejeslavlio | Rostovo | Starodubo | Suzdalės | Tverės | Ugličiaus | Jurjevo | Jaroslavlio Černigovo žemė: Černigovo (Briansko) | Kursko | Naugardo-Severskio (Rylsko, Lipecko) | Riazanės | Muromo | Novosilsko | Karačevo | Taruskos (Obolensko) | Beloozero Polocko žemė: Polocko | Minsko | Iziaslavo (Lagožos, Streževo, Gorodeco) | Vitebsko | Drucko | Lukomos | Borisovo | Gardino |
|