Tytuvėnų biblioteka
| Tytuvėnų biblioteka | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Kelmės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Tytuvėnų seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Tytuvėnai | |
| Adresas | ||
| Įkurta | 1945 m. | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
| Interneto svetainė | ||
| Tel. | ||
Istorija
Tytuvėnų miesto biblioteka įkurta 1945 metais. Tada vadinosi Tytuvėnų rajoninė biblioteka. Pirmoji šios bibliotekos vedėja buvo Šimkienė Adelė (Juzikytė). Ji pasakojo, kad rajono vykdomasis komitetas tų metų pavasarį davė gatavai pakinkytą arklį ir ji rogėmis išvyko į Raseinius parsivežti knygų bibliotekai. Buvo pavasaris. Arklys nenorėjo bristi per patvinusią Dubysą. Iš kelionės grįžo sutemus. Parsivežė apie 200 egz. naujai steigiamai bibliotekai. Neprisiminė, kokios tai buvo knygos. Inventorizuoti, kataloguoti ar šiaip dirbti kažkokio darbo su knygomis nereikėjo. Tada svarbu buvo rinkti obligacijas, tikrinti prievolių pristatymo kvitus, išrašyti ant raudonai nudažyto popieriaus šūkius gurguolėms, sekmadieniais suruošti šokius, deklamuoti eilėraščius apie Stalino saulę, dainuoti dainas apie šviesią ateitį, padėti vykdomajam surasti liaudies priešus ar šiaip kenkėjus.
Juzikytės tėvas buvo rajono vykdomojo komiteto pirmininkas. Po poros metų paaiškėjo, kad jo tėvai turėjo nemažai žemės, tad šioms pareigoms tapo netinkamas ir išsiųstas į Šiaurę. Duktė taip nebetiko ideologiniam darbui.
Apie 1949 metus į biblioteką buvo paskirti dirbti vyrai komjaunuoliai. Tai Peisarevičius Algimantas (1991 m. gyveno Biržuose), Lauraitis Jonas, po to Kaminskaitė-Butkuvienė Felicija.
Pirmasis oficialus dokumentas apie Tytuvėnų rajoninę biblioteką – bibliotekinio fondo judėjimo knyga. 1953 metais knygų buvo 3846 egz. už 6784,15 rub. 946 egz. visuomeninės politinės literatūros, 601 egz. žemės ūkio literatūros, 1998 egz. grožinės literatūros, 85 egz. vaikiškos literatūros ir t.t. 2158 egz. buvo lietuviškai, 1686 egz. rusiškai. Per 1954 metus gauta 1406 egz., nurašyta 52 egz.
1955 metų sausio 1 d. buvo 5200 egz. knygų. Knygos buvo gaunamos paštu iš bibliotekų kolektoriaus Vilniuje. Iš vietinio knygyno įsigyta 344 egz.
1956 metais į Tytuvėnų rajoninę biblioteką atsiunčiama pirmoji bibliotekininkė specialistė. Tai 20-metė Rutkauskaitė Eugenija, baigusi Vilniaus kultūros - švietimo technikumą. Ji sutvarkė knygų apskaitą, ruošė renginius, dirbo literatūros propagavimo darbą. Tuo metu bibliotekoje dirbo keturi darbuotojai: vedėja Rutkauskaitė Eugenija, bibliotekininkė Kaminskaitė-Butkuvienė Felicija., kilnojamo fondo vedėjas Lauraitis Jonas Ir skaityklos vedėjas Peisarevičius Algimantas.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje buvo ir Vaikų biblioteka. Dirbo baigusi kultūros-švietimo technikumą Mickevičiūtė Bronislava ir Juškienė Bronė, buvusi knygyno darbuotoja. Apie 1961 metus rajoninė vaikų biblioteka panaikinta. Fondas perduotas vidurinei mokyklai.
1963 metais įsteigiamas miesto bibliotekoje vaikų skyrius. Knygos grąžinamos iš mokyklos.
1955 metais bibliotekoje lankėsi 250 skaitytojų. 1965 metais 1335 suaugusieji ir 285 vaikai. 1975 metais atitinkamai 1520 ir 600, o 1985 – 1822 ir 629. 1990 metais 1170 ir 500.
Visą tarybinį laikotarpį bibliotekos darbas buvo politizuotas ir ideologizuotas. Reikėjo propaguoti KP suvažiavimų medžiagą, CK nutarimus ir pan. kai nuo politinės scenos nueidavo politiniai veikėjai (N. Chruščiovas, L. Brežnevas, J. Andropovas, K. Černenka) jų knygas bei brošiūras reikėdavo nurašyti. Jei būdavo randamas leidinys su minėtomis pavardėmis, buvo sakoma: fondas užterštas politiškai žalinga literatūra (Gudauskienė Irena).
Jei knygų autoriai išvyko/pabėgo į Vakarus, pareiškė laisvesnę mintį ar iškėlė teisybę į paviršių, knygos buvo nurašomos. Pavyzdžiui, 1974 metais nurašyta A. Solženicyno knyga „Viena Ivano Denisovičiaus diena“, 1963. Nurašyti 3 egz. Knyga buvo populiari. 1976 metų spalio 26 d. Kultūros ministerijos įsakymu Nr. 371 išimama A Gladilino „Brigantina pakelia bures“, 1964 m. leidimo. Ją mėgo moksleiviai. Tuo pačiu įsakymu nurašyta ir V. Nekrasovo knyga „Stalingrado apkasuose“, išleista 1948 m. 1978 metų gegužės 26 dienos LTSR Kultūros ministerijos įsakymu Nr. 234 išimamos ir nurašomos Tomo Venclovos knygos.
Bibliotekos vedėjos
Bibliotekininkės
- 2023 – Arkušauskienė Jadzė
- 1965-1985 – Banienė Stasė
- 1998 – Deikutė Zita
- 2010-2020 – Galbuogienė Dalia
- Mačiulevičienė Alfonsė
- Račienė Elena
Bibliotekos patalpos
1945 – 1950 metais – Basanavičiaus gatvė 11
1950 – 1959 metais – Tarybų (dabar Šiluvos) gatvė 6
1959 – 1961 metais – Basanavičiaus gatvė 38
1961 – 1964 metais – Maironio 3 (pirmas aukštas)
1965 – 1988 metais – Maironio gatvė 3 (palėpė)
1988 – 2021 metais – Šiluvos gatvė 3
Nuo 2021 spalio – Romerienės 4a (gimnazija, pirmas aukštas)
Skaitykla Maironio gatvėje nr.3, pirmame aukšte.
Skaitykla Maironio gatvėje nr.3, palėpėje.
1968 metai. Biblioteka.
Vaikų skyrius.
Laiptai į palėpę.
Vaikų skyriuje.
Darbuotojų kasdienybė.
Bibliotekininkės organizuodavo įvarius renginius, tačiau bibliotekoje nebuvo vietos. Eidavo į kultūros namus. Skelbimą rašė Mačiulevičienė Alfonsė.
Pirmoji biblioteka buvo privačiame name Basanavičiaus gatvėje Nr. 11, vėliau Tarybų gatvėje Nr. 6. Ten įsikūrė ir vaikų biblioteka. Kai buvo panaikintas Tytuvėnų rajonas, biblioteka iškraustoma į Basanavičiaus gatvę Nr. 38. Tai miestelio pakraštys. Jauna specialistė Varanavičiūtė Gudauskienė Irena parašė laišką į Kultūros ministeriją. Tai buvo 1959 metų lapkričio mėnuo. Atvyko kultūros ministerijos inspektorius Lifšicas. Nustatė, kad patalpos bibliotekai netinka.
Tuo metu buvo išleistas įsakymas aptarnauti kiekvieną šeimą, kiekvieną žmogų. Biblioteką nusprendė perkelti į centrą. Bibliotekai „laikinai“, kol pastatys naujus kultūros namus, paskyrė patalpas Maironio gatvėje Nr. 3. Tai buvo 1963 metais. Biblioteka įsikūrė dviejuose kambariuose ir turėjo erdvų kambarį skaityklai. Knygų fondas tuo metu buvo 14000 egz.
Tuo metu dirbo jaunos bibliotekininkės. Vedėja Varanavičiūtė Irena, Knystautaitė T., baigusi Šiaulių viešosios bibliotekos organizuotus bibliotekininkystės kursus, kilnojamojo fondo vedėja dirbo Kaminskaitė F. (ją atleido, nes neturėjo tinkamo išsilavinimo), vėliau dirbo Stardomskytė Emilija (mokėsi vakarinėje vidurinėje mokykloje). Netrukus skaityklos vedėja paskiriama ką tik baigusi vidurinę mokyklą, aktyvi komjaunuolė (tada tai buvo labai svarbu) Niparaitė Alfonsė.
Patalpoje langai dideli, fondo ir skaityklos patalpos aukštos, išdažytos gerais baltais dažais, tikro medžio durys, tvarkingai pastatytos krosnys darė gerą įspūdį. Skaityklos vedėja visų tytuvėniškių pažįstama ir gerbiama (jos mama – ilgametė mokytoja, tėvas – žinomas ūkininkas, kolūkio brigadininkas) gavo didžiulę palmę skaityklai, kita skaitytojų šeima dovanoja milžinišką žydinčią kinietišką rožę. Gaunami keturi staleliai skaityklai, kėdės, etažerė naujiems laikraščiams, spinta ir kt. Niparaitė dailiai apipavidalina stendus. Į jaukią biblioteką ima dažniau lankytis skaitytojai, be to, visai šalia vidurinė mokykla. Nuo tada masiniai renginiai imami rengti kartu su mokykla.
Bibliotekininkės neilgai džiaugėsi normaliomis sąlygomis. Buvo atkurtas (1963 m.) vaikų skyrius. Reikėjo atskiro kambario. Vietoje bibliotekos įkuriama pieno mišinių virtuvė, o biblioteka perkraustoma į namo palėpę. Ten maži, neatidaromi langeliai, žemos patalpos. Lentynas tenka trumpinti. Gėlės nebetelpa. Plotas mažas, o aukšti statūs laiptai atbaido vyresniuosius skaitytojus. Tik Niparaitės, vėliau ištekėjusios ir tapusios Mačiulevičiene, dėka tas užkampis tapo patraukliu kampeliu. Mačiulevičienė Alfonsė kaligrafiškai rašė, turėjo išlavintą skonį. Čia biblioteka gyveno iki 1988 metų vasario mėnesio.
Fondas augo, lankytojų daugėjo, linko lubos, griuvo krosnys, kiuro stogas. Lietingu laiku bibliotekininkės ateidavo naktį išpilti vandenį iš indų. O valdžia vis žadėjo, kad statys kultūros namus, bus biblioteka. Buvo žadėtos ir patalpos Pergalės gatvėje 18, tačiau vėliau namas suremontuotas, apsigyveno Durpių įmonės direktoriaus šeima. Tuo metu dirbęs Tytuvėnų vykdomojo komiteto pirmininkas Juzeliūnas Enrikas Bronislovas sakė: „Kam ta biblioteka reikalinga? Vienos išlaidos...“.
1987 metais miesto vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas Baltrušaitis Stanislovas. Lapkričio pabaigoje buvo pradėtas pastato Tarybų gatvėje Nr. 3 remontas. Po didelių Mačiulevičienės pastangų pastatas nudažytas iš lauko pusės, sudėtos naujos grindys, užkaltos skylės sienose, palopytos durys, įvestas centrinis šildymas. 1988 metų vasario mėnesį biblioteka pradėjo kraustytis. Bibliotekininkės pačios (Mačiulevičienė ir Gudauskienė bei valytoja) nešė šiukšles, molius, klijavo tapetus, rūpinosi elektros įvedimu, lentynomis. Daug padėjo mokyklos mokytojai ir mokiniai. 1988 metais biblioteka pradėjo normalų darbą.
Tytuvėnų zonos bibliotekos
Tytuvėnų zonos bibliotekos 1967 metais.
Baldegių kaimo bibliotekos patikrinimo aktas.
Apie bibliotekos fondus
1986 metais gauta 1417 egz. knygų suaugusiems (už 913, 82 rub.). 1990 metais gauta 730 egz. knygų už (1086,80 rub.). 1991 metais fonde buvo 31152 egz. knygų. 2005 metais fondas turėjo 19214 egz. knygų bei periodinių leidinių.
1991 metais gaunamų periodinių leidinių sąrašas:
Laikraščiai: „Atgimimas“, „Bičiulis“, „Gimtasis kraštas“, „Kalba Vilnius“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“, „Literatūra ir menas“, „Respublika“, „Sportas“, „Tiesa“, „Vakarinės naujienos“, „Valstiečių laikraštis“.
Žurnalai: „Buitis“, „Genys“, „Jaunimo gretos“, „Katalikų pasaulis“, „Kinas“, „Knygnešys“, „Kultūros barai“, „Liaudies ūkis“, „Moksleivis“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Mokslas ir technika“, „Moteris“, „Metai“ („Pergalė“), „Mūsų gamta“, „Nemunas“, „Nemunas“, „Pasaulis“, „Šeima“, „Šluota“, „Švyturys“, „Tarp knygų“, „Žvaigždutė“.
Žurnalai rusų kalba: «Вокруг света», «Крестьянка», «Крокодил», «Наука и жизнь», «Огонёк», «Работница», «Радио», «Смена», «Советское фото».
Įvairūs renginiai
Šaltiniai
- Tytuvėnų miesto bibliotekos archyvo medžiaga.
- Bibliotekininkės Gudauskienės Irenos 1991 metais parengta „Tytuvėnų miesto bibliotekos fondo istorija ir nūdiena“. Tytuvėnų miesto bibliotekos archyvas.