Tytuvėnų sukilėlių kapai
1863 metų sukilimas Tytuvėnų apylinkėse
Tytuvėniškiai ir apylinkių gyventojai gana gausiai dalyvavo 1863 metų sukilime.
Citavičius Zigmantas kilęs iš Šiaulių apskrities, Šaukoto dvaro. Gimė apie 1833 metus. Baigė Peterburgo kadetų korpusą, tarnavo artilerijoje. Po to gyveno Šaukoto dvare. Prasidėjus sukilimui, buvo išrinktas Raseinių apskrities karo vadu. Tytuvėnų miške subūręs apie 300 vyrų būrį, netoli Tytuvėnų įsirengė stovyklą. Ten prisijungė Ciškevičiaus Jeronimo būrys.
Sukilėliai ruošėsi švęsti Velykas, kai 1863 metų balandžio 5 dieną, vietinio valstiečio išduotas, būrys buvo apsuptas. Įvyko kautynės. Jose kartais užkapoti Citavičius Zigmantas, jo adjutantas Stankevičius, Citavičius Povilas, dar apie 40 sukilėlių.
Miške, apie 5 km nuo Tytuvėnų, yra akmuo, kuris žymi Citavičiaus Zigmanto žuvimo vietą. Prie buvusios girininkijos, miške, stovi paminklinis akmuo, žymintis narsuolių sukilėlių kapo vietą. Į tą vietą veda Sukilėlių gatvė.
Apie sukilimo dalyvius
Tytuvėnai ir apylinkės 1863 metais tapo aršių sukilėlių kovų su caro kareiviais arena. Vienu iš pirmųjų sukilėlių vadu tapo karininkas Zigmantas Citavičius. Jis žuvo netoli nuo Tytuvėnų. Palei Tytuvos upelį einant/važiuojant, galima nuvykti prie jo žuvimo vietos (apie 5 km. nuo miestelio). Ši vieta žinoma seniai. Ją prižiūrėjo Tytuvėnų krašto bendruomenės narė Rudzevičienė Emilija ir kt. Neseniai čia Tytuvėnų regioninis parkas pastatė ženklus, bylojančius apie šios vietos istorinę praeitį.
Nuotraukos
Z. Citavičiaus žuvimo vieta. Ketvirtas-penktas XX a. dešimtmetis.
Nukreipiančioji rodyklė.
Bendras žuvimo vietos vaizdas. 2022-03-27.
Tytuvėnų regioninio parko lenta su aprašymu.
Akmuo, žymintis Citavičiaus žuvimo vietą.
Akmuo, žymintis žuvusių sukilimo dalyvių kapą.
Šaltiniai
- „Tytuvėnai. Istorinė apybraiža“, „Spindulys“, 1996 m., psl. 23-24.
- B. Buchienės asmeninis archyvas.