Užupis
- Kitos reikšmės – Užupis (reikšmės).
- Kitos reikšmės – Užupis (reikšmės).
Užupis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
„Angelo“ skulptūra, atidengta 2002 m. | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Senamiesčio seniūnija | |||||||||||||||
|
Užupis – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio. Tai gana uždara teritorija, kurią iš trijų pusių nuo Vilniaus senamiesčio skiria Vilnios upė, iš kitos pusės yra stačios kalvos ir pramoninis rajonas.
Istorija
Užupis žinomas nuo XV a. Kaip Vilniaus priemiestis pradėjo augti XVI a. pradžioje pastačius pirmuosius tiltus per Vilnią. Čia daugiausia gyveno žydai. 1794 m. liepos 24 d. caro kariauna Užupyje surengė didelį pogromą, kurio metu žuvo bent 150 žydų.
Didelė dalis Užupio gyventojų žuvo holokausto metu. Tarybinais laikais buvo sunaikintos čia buvusios žydų kapinės. XX a. viduryje Užupio viršuje pastatyti nauji menininkų butų ir dirbtuvių kvartalai, Užupio apačioje yra įsikūrusi Vilniaus dailės akademija. Dėl to Užupis Vilniaus menininkams turėjo ypatingą reikšmę. Iki Nepriklausomybės atkūrimo tai buvo vienas labiausiai apleistų Vilniaus rajonų, daugelis namų neturėjo elektros ir sanitarinių įrenginių. Dauguma butų senuose namuose buvo apšildomi malkomis, be karšto vandens. Gatvės naktimis buvo tamsios dėl perdegusių arba išdaužytų lempų. Daug metų Užupio pastatai ir gatvės nebuvo remontuoti. Vilniečiai Užupį žinojo kaip niūrų, apleistą rajoną.
1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atsikūrė nekilnojamojo turto rinka, tačiau apleisti butai Užupyje buvo patrauklūs tik siauram žmonių ratui, todėl maždaug iki 1996 m. jie buvo parduodami daug pigiau nei kituose rajonuose.
Apleistuose Užupio pastatuose įsikūrę jauni menininkai išgarsėjo suorganizavę alternatyvios mados festivalį „ArMada“. Besiplečianti meninės orientacijos Užupio bendruomenė pasiskelbė „Nepriklausoma Užupio Respublika“. Užupio Respublikos prezidentu paskelbtas režisierius Romas Lileikis. Kiekvienais metais balandžio 1 d. Užupyje minima „Neprigulimybės diena“.
1997 m. Jurgis Kunčinas išleido romaną „Blanchisserie, arba Žvėrynas–Užupis“. Šou verslo atstovai bei kitos visuomenės grupės ėmė vertinti Užupį. Butai Užupyje ėmė brangti greičiau, negu kituose rajonuose, Užupis tapo mėgstama menininkų ir bohemos gyvenimo vieta. Maždaug 2000 m., miestui tvarkant Vilniaus senamiestį, pradėti remontuoti ir Užupio fasadai bei sutvarkytos gatvės. Užupis palaipsniui praranda niūraus rajono įvaizdį. Vis dėlto Malūnų gatvėje ir „Meko skersvėjyje“ esama apgriuvusių arba neremontuojamų pastatų. 2002 m. atidengta „Angelo“ skulptūra.
Galerija
Atminimo lenta Užupyje, įamžinanti draugystę su Montmartre rajonu Paryžiuje
Sportas
- FK Užupis Vilnius (futbolas)
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Užupis TSRS topografiniame žemėlapyje[1][2]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Šaltiniai
- Užupis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 399 psl.
- Užupis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 609 psl.
- Užupis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 625 psl.
- Užupis. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 140 psl.