Ugnė Karvelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ugnė Karvelis

Gimė 1935 m. birželio 13 d.
Noreikiškės
Mirė 2002 m. kovo 4 d. (66 m.)
Paryžius

Tėvas Petras Karvelis
Motina Veronika Karvelienė

Veikla
Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja.

Žymūs apdovanojimai

Ugnė Karvelis (1935 m. birželio 13 d. Noreikiškės2002 m. kovo 4 d. Paryžius) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja.

Turinys

Biografija

Tėvai Veronika Karvelienė ir Petras Karvelis. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1951-1952 m. studijavo Sorbonoje, 1952-1956 m. tarptautinius santykius – Aukštųjų politinių mokslų institute Paryžiuje, 1957-1958 m. istoriją ir ekonomiką – Kolumbijos universitete Niujorke.

1959-1983 m. leidyklos „Éditions Gallimard“ (Paryžius) tarptautinio skyriaus darbuotoja, vėliau – Lotynų Amerikos, Ispanijos ir Portugalijos bei Rytų Europos literatūros skyrių vadovė, laikraščio „Le Figaro“ priedo „Le Figaro Littéraire“ nuolatinė bendradarbė. 1993-1995 m. Lietuvos Respublikos laikinoji reikalų patikėtinė, 1995-2002 m. ambasadorė prie UNESCO. 1991-1992 m. – trijų Baltijos šalių kultūros festivalio „Baltų sezonas“ generalinė komisarė. Lietuvos rašytojų sąjungos, Prancūzijos vertėjų asociacijos narė, Prancūzijos ir Lietuvos asociacijos įkūrėja ir vicepirmininkė. Nuo 1996 m. UNESCO komiteto biuro narė. Nuo 2000 m. UNESCO Nematerialaus ir žodinio paveldo vertinimo komisijos narė. Jos iniciatyva į Pasaulio paveldo sąrašą 1994 m. įtrauktas Vilniaus senamiestis, 2000 m. Kuršių nerija. Inicijavo daugelį Lietuvai svarbių tarptautinių projektų – Asocijuoto fundamentaliųjų mokslų ir universitetinio mokslo ugdymo centro įkūrimą Vilniaus universitete, UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros įsteigimą Vilniaus dailės akademijoje (abu 1999 m.), M. K. Čiurlionio parodos pristatymą Paryžiuje (2000 m.), tarptautinę konferenciją „Civilizacijų dialogas“ (2001 m.) Vilniuje.

Kūryba

Nuo 1983 m. Prancūzijos, Vokietijos, Lotynų Amerikos spaudoje skelbė literatūros kritikos straipsnius, vedė radijo ir televizijos kultūrines, politines laidas. 1991 m. sukūrė du televizijos filmus apie Lietuvą, kurie 1991 m. rodyti FR3 kanalu. Iš lietuvių, anglų, ispanų ir vokiečių kalbų į prancūzų kalbą išvertė grožinės literatūros kūrinių. Į prancūzų kalbą išvertė S. T. Kondroto romaną „Žalčio žvilgsnis“ (1991 m.), M. Martinaičio poezijos rinktinę „Debesų lieptais“ (1997 m.), R. Gavelio, J. Ivanauskaitės, B. Vilimaitės novelių, A. Grybausko, A. A. Jonyno, G. Patacko eilėraščių, įvairiuose leidiniuose paskelbė lietuvių kultūros ir istorijos apžvalgų.

Prancūzų kalba parašė apsakymų, autobiografinio pobūdžio romaną „Demain il n'y a plus de trains“ (1991, lietuvių kalba autorizuotas vertimas pavadinimu „Rytoj traukinių nebus“ 1997 m.).[1]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Ugnė Karvelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 516 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+4918-79=4839 wiki spaudos ženklai).