Ukrainiečių kalba

Ukrainiečių kalba українська мова
Kalbama:	Ukraina, Rusija, Brazilija, Kazachstanas, JAV, Kanada, Moldova, Vengrija, Baltarusija
Kalbančiųjų skaičius:	~41 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:	26
Kalbos išnykimas:
Kilmė:	indoeuropiečių  - slavų    - rytų slavų
Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:	Ukrainoje, Padniestrėje (Moldova)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:	uk
ISO 639-2:	ukr
ISO 639-3:	ukr

Ukrainiečių kalba (Ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba. Kartu su baltarusių ir rusų kalbomis priklauso rytų slavų kalboms. Raštas – kirilica.

Klasifikacija

Ukrainiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei ir, kartu su baltarusių bei rusų kalbomis, priskiriama rytų slavų kalbų pogrupiui.

Istorija

Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios rusėnų kalbos. Ji patyrė smarkią lenkų kalbos įtaką Abiejų Tautų Respublikos bei Lenkijos tarpukaryje valdymo metais, kuri ypač juntama leksikoje.

Ukraina

Istorija Istorinės žemės Kijevo Rusia LDK ATR Rusijos imperija ULR, VULR, KLR Ukrainos SSR Politinė sistema Aukščiausioji Taryba Politinės partijos Politikai Geografija Administracinis suskirstymas Ukrainos miestai Ukrainos upės Gyventojai Ukrainiečiai Ukrainiečių kalba Kita Ekonomika Transportas Ryšiai Ginkluotosios pajėgos Tarptautiniai santykiai Ukrainiečių valgiai Šventės

Rusifikacija

Ukrainos rusifikacija - veiksmai, vykdyti Rusijos imperijos, o vėliau ir SSSR, nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje.

Rusifikacijos padariniai tapo ypač skaudūs Ukrainai - beveik visiškai surusintas Krymo pusiasalis (anksčiau čia vyravo Krymo totorių kalba), dalinai surusinti Rytų Ukrainos regionai, didieji Ukrainos miestai. Antra pagal paplitimą šalyje kalba - rusų; ją kaip gimtąją vartoja didžioji dalis Krymo autonominės respublikos (77 %), Luhansko (69 %) ir Donecko (75 %) regionų gyventojų.

Rusijos imperijos era

Po ATR padalinimų didžiajai Ukrainos daliai atsidūrus Rusijos imperijos gniaužtuose, kraštas buvo pradėtas rusinti ypač aktyviai: uždrausta spauda ukrainiečių kalba, uždaromos ukrainiečių mokyklos. Tuo tarpu Haliče, atitekusiam Austrijos imperijai, ukrainiečių kalba buvo gerbiama ir tausojama.

Vienas žymiausių Ukrainos tautinio sąjūdžio ideologų buvo Tarasas Ševčenka, pasisakęs už ukrainiečių kalbos tausojimą ir nepriklausomą Ukrainos valstybę.

Paplitimas Rusijos imperijoje:

	Iš viso gyventojų	kalbančių ukr.	rusakalbių	kalbančių lenk.
Visa Rusijos imperija	125,640,021	22,380,551	55,667,469	7,931,307
Miesto gyventojų	16,828,395	1,256,387	8,825,733	1,455,527
Kaimo gyventojų	108,811,626	21,124,164	46,841,736	6,475,780
Regionai
"Europinė Rusija" incl. Ukraina ir Baltarusija	93,442,864	20,414,866	48,558,721	1,109,934
Vyslos kraštas	9,402,253	335,337	267,160	6,755,503
Kaukazas	9,289,364	1,305,463	1,829,793	25,117
Sibiras	5,758,822	223,274	4,423,803	29,177
Centrinė Azija	7,746,718	101,611	587,992	11,576
Subdivisions
Besarabija	1,935,412	379,698	155,774	11,696
Voluinė	2,989,482	2,095,579	104,889	184,161
Voronežas	2,531,253	915,883	1,602,948	1,778
Dono Vojskas	2,564,238	719,655	1,712,898	3,316
Jekaterinoslavslio gubernija	2,113,674	1,456,369	364,974	12,365
Kijevas	3,559,229	2,819,145	209,427	68,791
Kurskas	2,371,012	527,778	1,832,498	2,862
Podolė	3,018,299	2,442,819	98,984	69,156
Poltavos gubernija	2,778,151	2,583,133	72,941	3,891
Tauridos gubernija	1,447,790	611,121	404,463	10,112
Charkovas	2,492,316	2,009,411	440,936	5,910
Chersono gubernija	2,733,612	1,462,039	575,375	30,894
Odesos miestas	403,815	37,925	198,233	17,395
Černigovo gubernija	2,297,854	1,526,072	495,963	3,302
Liublinas	1,160,662	196,476	47,912	729,529
Sedlcės vaivadija	772,146	107,785	19,613	510,621
Kubanės Provincija	1,918,881	908,818	816,734	2,719
Stavropolio kraštas	873,301	319,817	482,495	961

Sovietų Sąjungos era

Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau kaip ir visoje Sąjungoje mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse, dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusu kalba.

Statistiniais duomenimis SSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o perestroikos metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo.

Nepriklausoma Ukraina

Užrašas Lvove: „Pagal 1989 metų Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl valstybinės kalbos“ šioje įstaigoje kalbama valstybine kalba“

Užrašas Lvovo poliklinikoje: „Valstybėje nevalstybine kalba gali šnekėti: svečias, vergas(belaisvis), okupantas.“

Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo 2004-aisiais į valdžią atėjus Viktorui Juščenkai, kuris prezidento rinkimuose nugalėjo prorusiškąjį Viktorą Janukovičių.

Tarmės

Pagrindinės ukrainiečių kalbos tarmių grupės: šiaurės, pietryčių, pietvakarių ir rusinų. Rusinų kalbą ukrainiečių kalbininkai nusprendė laikyti ukrainiečių kalbos dialektu. Išskiriamos tokios rusinų kalbos atmainos:

• Karpatų slėnių rusinų kalba, kuria kalbama Užkarpatėje;
• Panonijos arba Bačkos rusinų kalba, kuria kalba šiaurės vakarų Serbijoje ir rytų Kroatijoje ir kuri yra Vojvodinos provincijos oficiali kalba;
• Prešovo rusinų kalba, kuria kalba Slovakijos Prešovo krašte.

Paplitimas

Bendras skaičius šnekančių ukrainietiškai - 39,4 mln.gyv. (1993).

Ukrainoje

Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose

• Ukrainos teritorijoje 1993-aisias buvo apie 31 mln. šnekančių ukrainietiškai, iki 2001-ųjų (pagal visuotinį gyv. surašymą) jų skaičius padidėjo iki 32,7mln. - 67,5 % Ukrainos gyventojų..
• Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi Ternopilio srityje (98,3 %), mažiausiai - Sevastopolio mieste (6,8 %).
• Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp ukrainiečių (85,2 %) ir lenkų (71,0 %), mažiausiai - tarp Krymo totorių (0,1 %), vengrų (3,4 %), rusų (3,9 %).

Abecelė

Ukrainiečių kalba rašoma kirilicos raštu.

Ukrainiečių abecelės raidės bei simboliai

Raidė	Kursyvu	Lot. atitikmuo	Name	Tarimas	Pastabos
А а	А а	a	а /ɑ/	[ɑ]
Б б	Б б	b	бе /bɛ/	[b]
В в	В в	v	ве /ʋɛ/	[ʋ], [w]	[1]
Г г	Г г	h	ге /ɦɛ/	[ɦ]
Ґ ґ	Ґ ґ	g	ґе /gɛ/	[g]	[2]
Д д	Д д	d	де /dɛ/	[d], [dʲ]
Е е	Е е	e	е /ɛ/	[ɛ]
Є є	Є є	je	є /jɛ/	[jɛ]
Ж ж	Ж ж	ž	же /ʒɛ/	[ʒ]
З з	З з	z	зе /zɛ/	[z], [zʲ]
И и	И и	y	и /ɪ/	[ɪ]
І і	І і	i	і /i/	[i]
Ї ї	Ї ї	ji, ï	ї /ji/	[ji]
Й й	Й й	j	йот /jɔt/, й /ɪj/	[j]
К к	К к	k	ка /kɑ/	[k]
Л л	Л л	l	ел /ɛl/	[l], [lʲ]
М м	М м	m	ем /ɛm/	[m]
Н н	Н н	n	ен /ɛn/	[n], [nʲ]
О о	О о	o	о /ɔ/	[ɔ]
П п	П п	p	пе /pɛ/	[p]
Р р	Р р	r	ер /ɛr/	[r], [rʲ]
С с	С с	s	ес /ɛs/	[s], [sʲ]
Т т	Т т	t	те /tɛ/	[t], [tʲ]
У у	У у	u	у /u/	[u]
Ф ф	Ф ф	f	еф /ɛf/	[f]
Х х	Х х	x, ch	ха /xɑ/	[x]
Ц ц	Ц ц	c	це /ʦɛ/	[ʦ], [ʦʲ]
Ч ч	Ч ч	č	че /ʧɛ/	[ʧ]
Ш ш	Ш ш	š	ша /ʃɑ/	[ʃ]
Щ щ	Щ щ	šč	ща /ʃʧɑ/	[ʃʧ]
Ь ь	Ь ь	′	м’який знак /mjɑˈkɪj znɑk/	[◌ʲ]	soft sign [3]
Ю ю	Ю ю	ju	ю /ju/	[ʲu], [ju]
Я я	Я я	ja	я /jɑ/	[ʲɑ], [jɑ]
’			апостроф /ɑˈpɔstrɔf/	[j]	apostrofas [4]

Taip pat, kaip skiriamasis ženklas, yra naudojamas apostrofas (pagal prasmę atitinkantis rusų kalbos kietinantįjį ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofas naudojamas ir minkštinamajam ženklui pažymėti (atitinkantis rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім'я.

Gramatika

Morfologija

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Svarbiausios frazės

Lietuviškai	Ukrainietiškai Lotynų raštu
ukrainiečių kalba	українська мова ukrajis'ka mova
lietuvių kalba	литовська мова lytovs'ka mova
labas	привіт pryvit
kaip laikaisi?	як справи? jak spravy?
mano vardas …	мене звати mene zvaty …
sudie	до побачення do pobačennja
ačiū	дякую djakuju
prašom	будь ласка bud' laska
aš tave myliu	я тебе кохаю ja tebe kochaju

Nuorodos

Vikižodynas

• ukr Etnologijos kalbos kodo „ukr“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „ukr“)
• Didysis ukrainiečių kalbos aiškinamasis žodynas
• Ukrainiečių kalbos pamokos

Vikiteka