Upytės apskritis
Upytės apskritis Powiat upicki | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Upytės apskritis Vilniaus gubernijoje 1795 m. | ||||
Administracinis centras: | Upytė, Panevėžys | |||
1566-1795: | Trakų vaivadija | |||
1795-1831: | Vilniaus gubernija | |||
Gyventojų: | 83 909 | |||
Plotas: | 9 100 km² |
[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]]
Upytės apskritis (Upytės pavietas) buvo vidurio Lietuvoje, Nevėžio ir Mūšos upynuose.
Istorija
1565-1566 metais Lietuvoje vyko administracinė ir teismo reforma, po kurios įsigaliojo naujas valstybės administracinis padalijimas, sukurta nauja teismų sistema. Valsčiai buvo jungiami po keletą ir sudarė pavietus, kurie įėjo į vaivadijas. Upytės pavietas kartu su Kauno, Gardino, Lydos ir Trakų pavietais įėjo į Trakų vaivadiją.
Apskritis (pavietas) suformuota 1564–1566 m. reformos metu Upytės valsčiaus teritorijoje, jos centru paskirtas Panevėžys. Pavietuose buvo sudaromi seimeliai, kuriuose galėjo posėdžiauti visi pavieto bajorai. Seimeliai sprendė mokesčių, pavieto iždo, pavieto karinių dalinių, pareigūnų rinkimo reikalus. Seimeliuose buvo svarstomi ir valstybės reikalai, renkami atstovai į valstybės Seimą. 1717 m. seimelių įgaliojimai buvo susiaurinti. Seimeliui vadovavo aukščiausias pavieto pareigūnas – maršalka. Seimelis rinko vėliavininką, pranešdavusį bajorams apie visuotinį šaukimą, mokesčių rinkiką ir kitus pareigūnus. Paviete veikė pilies teismas, nagrinėjęs kriminalines bylas, ir žemės teismas, sprendęs ginčus dėl žemės. Pavieto teismai veikė Panevėžyje, 1614 m. pastatyti pastatai, iš kurių vienas, buvęs teismo archyvas išliko iki šių dienų.
Nors administracinis centras iš Upytės išsikėlė į Panevėžį, jos pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų. Iki 1795 m. apskritis priklausė LDK Trakų vaivadijai (1793 m. buvo paskelbta Upytės vaivadija), 1795–1797 ir 1801–1843 m. Rusijos imperijos Vilniaus, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1831 m. pertvarkyta į Panevėžio apskritį.
Apskrities istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
1790 | 9100 | 83.909 | 25 miestai ir miesteliai |
Upytės pavieto pareigūnai
Seniūnai
- XVI a. pradžia - Baltramiejus Gineitis-Gineitavičius (Pilsudskis), sūnus Stanislovo Gineičio-Gineitavičiaus (minimo 1499 m. konstitucijoje)
- 1576 - Jonas Zareckas (t.p. Lietuvos dvaro paiždininkis, Vilniaus raktininkas)
- 1615-1629 - Jeronimas Valavičius
- 1639 - Eustachijus Kurčas (lot. Evstachivs Kvrczo)
- 1765 - Pranciškus Grincevičius
- 1770 - Puzyna (buvo vedęs Antaniną iš Bžostovskių lenk. Brzostowskich)
Maršalkos
- 1597 - Jonas Sicinskis (seimelio maršalka)
- 1733 - Mykolas Korsakas (lenk. Michał Korsak)
- 1770 - Bytautas
Pakamariai
- 1803 - Vincentas Staševskis, t.p. Tadas Staševskis
Vėliavininkai (karužai)
- 1567 - Mikalojus Janavičius
- 1765-1770 - Benediktas Karpis, buvo vedęs Rachelę Puzynienę (iš Bžostovskių lenk. Brzostowskich)
Vaiskiai
- 1770 - Bialozaras
Stalininkai
- 1770 - Andrius Staševskis, buvo vedęs Joaną Šiukštaitę (lenk. Siuksztow) Staševskienę (lenk. Staszewska), susilaukė sūnaus Juozapo (vedė Konstanciją Puzynaitę) ir dukros Pranciškos
Ginklininkai
- 1708 - Mikalojus Komaras (kardininkas, t.p. ir Vilkmergės pavieto)
- 1770 - Tomas Koryzna (buvo vedęs Zavišaitę)
Šaltinis
- Upytės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
- Powiat upicki woj. trockiego. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 339 psl. (lenk.)
- Šv. Rožančiaus ir Saldžiausiojo Jėzaus vardo brolija Vaškuose
- Likimo pakirstas talentas — Aleksandras Pilsudskis (1836-1866)
|
|
|