Utenos apskritis
| Utenos apskritis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | |||||||
| Respublika: |  Lietuva
| ||||||
| Centras: | Utena | ||||||
| Gyventojų: | 150 598 (2011 m.) (8) | ||||||
| Plotas: | 7201 km² (5) | ||||||
| Tankumas: | 21 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2: | LT-UT | ||||||
 Vikiteka: |
Utenos apskritisVikiteka | ||||||
Utenos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje. Centras – Utena.
Apskrityje yra 6 savivaldybės:
- Utenos rajono savivaldybė
- Anykščių rajono savivaldybė
- Ignalinos rajono savivaldybė
- Molėtų rajono savivaldybė
- Zarasų rajono savivaldybė
- Visagino savivaldybė
Istorija[taisyti]
Kadaise dabartinės apskrities teritorijoje gyveno sėliai – viena iš baltų genčių, deja, nepalikę jokių rašto paminklų. Išliko tik kalbos liekanų, kurios yra lietuvių ir latvių kalbose. Dalis Lietuvos teritorijoje gyvenusių sėlių ilgų kovų su kalavijuočiais metu buvo išnaikinta, kiti gyvendami mišriai su lietuviais – sulietuvėjo, o šiauriniai sėliai – sulatgalėjo arba sulatvėjo. Archeologiniai tyrimai leidžia tvirtinti, kad sėliai vertėsi žemdirbyste ir gyvulių auginimu.
Kuriantis Lietuvos valstybei Utena ar bent jos apylinkių dalis tikriausiai priklausė Nalšios žemei, kurios paskutinis kunigaikštis Daumantas (1240–1299) 1263 m. vidaus karo metu pabėgo į Pskovą. Po to Nalšia atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui. Jai valdyti buvo skiriami seniūnai (tiksliai žinomi tik nuo XV a. pabaigos).
Po 1564–1566 m. teismų ir administracinės reforms didesnė dabartinės apskrities dalis atiteko Vilniaus vaivadijos Vilkmergės apskričiai, o šiaurinis kampas – Breslaujos apskričiai. Rusijos imperijos laikotarpiu šioje teritorijoje buvo Utenos ir kiti valsčiai, priklausę Utenos ir Zarasų (tuometinio Novoaleksandrovsko) apskritims.
XX amžius[taisyti]
Utenos apskrities kaip atskiro teritorinio-administracinio vieneto ištakos siekia I pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą (apskritį), kuris 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Nepriklausomybės signataras Steponas Kairys (1879–1964), tačiau netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržusi Raudonoji armija. Apskritį pavyko sudaryti 1919 m., jau išvijus bolševikus. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.
1947 m. 3 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. Utenos apskritis pertvarkyta į Utenos rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Anykščių rajonui (5 apylinkės), Dusetų rajonui (12 apylinkių), Molėtų rajonui (30 apylinkių) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).
Iš naujo Utenos apskritis suformuota 1994 m. 2004 m. patvirtintas Utenos apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
Gyventojai[taisyti]
 | ||||
| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[1] | ||
|---|---|---|---|---|
| 185 962 | 178 977 | 150 598 | ||
| ||||
Valsčiai[taisyti]
Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
| Valsčius | Laikotarpis | Centras |
| Alantos valsčius | 1919, 1921–1950 | Alanta |
| Anykščių valsčius | 1919–1947 | Anykščiai |
| Daugailių valsčius | 1919–1950 | Daugailiai |
| Debeikių valsčius | 1919–1947 | Debeikiai |
| Inturkės valsčius | 1947–1950 | Inturkė |
| Joniškio valsčius | 1922–1923, 1927–1940 | Joniškis |
| Kuktiškių valsčius | 1919, 1921–1950 | Kuktiškės |
| Leliūnų valsčius | 1919–1950 | Leliūnai |
| Linkmenų valsčius | 1919–1940 | Saldutiškis |
| Molėtų valsčius | 1919, 1921–1950 | Molėtai |
| Pakalnių valsčius | 1919, 1921–1922, 1940 | Pakalniai |
| Skiemonių valsčius | 1919–1947 | Skiemonys |
| Skudutiškio valsčius | 1947–1950 | Skudutiškis |
| Tauragnų valsčius | 1919, 1921–1950 | Tauragnai |
| Utenos valsčius | 1919–1950 | Utena |
| Užpalių valsčius | 1919–1950 | Užpaliai |
| Videniškių valsčius | 1947–1950 | Videniškiai |
| Vyžuonų valsčius | 1919–1950 | Vyžuonos |
Miestai[taisyti]
Apskrityje yra 10 miestų, iš kurių didžiausi:
Tarptautinis bendradarbiavimas[taisyti]
Hedmarko apskritis, Norvegija
Rytų Suomijos provincija, Suomija
Štainfurto apskritis, Vokietija
Černigovo sritis, Ukraina
Apskrities viršininkai[taisyti]
- 1995 m. – Milda Petrauskienė
- 1997 m. – Rimantas Dijokas
- 2000 m. – Jeronimas Balčiūnas
- 2001 m. – Vilius Cibulskas
- 2004 m. – Ričardas Sargūnas
- 2006 m. – Angelė Kaušylienė
- 2009–2010 m. – Petras Marcinkevičius
Švietimas[taisyti]
Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[2]
| Abiturientų skaičius (2005-2012) |
|---|
500
1 000
1 500
2 000
2 500
3 000
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
|
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.
Literatūra[taisyti]
- Utenos apskritis: albumas (fotografas Jonas Danauskas; tekstų autorius Petras Panavas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2007. – 112 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-488-28-6
- Tūkstantmečio kelias Utenos apskrityje: fotoalbumas (vertė Lina Stašinskienė). – Vilnius: Sorre, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95133-0-0