Utopija
Utopija (gr. ου 'ne' + τόπος 'vieta', t. y. vieta, kurios nėra) – idealios, neįgyvendinamos santvarkos projektas; neįvykdomas, nerealus sumanymas.
Terminas kilęs iš Tomo Moro romano „Utopija“ (visas pavadinimas De Optimo Reipublicae Statu deque Nova Insula Utopia), kuriame aprašyta sala, kurioje gyvena ideali, harmoninga visuomenė, nėra tironijos, nevyksta karai.
Utopija dažniausiai vadinami nerealūs visuomeniniai projektai ar meno kūriniuose pavaizduotos idealios visuomenės, pavyzdžiui, (Platono Valstybė, Tomazo Kampanelos Saulės miestas. Tai vadinama socialine utopija.
Tačiau lygia greta prigijo ir techninės utopijos sąvoka, kai kalbama apie neįmanomus, neįgyvendinamus techninius dalykus. Tarkime, nemažai ankstesniais amžiais aprašytų techninių utopijų tapo tikrove (kelionė į Mėnulį ir pan.).
Verta pastebėti, kad techninės utopijos su laiku dažnai virsta realybe, bet nė viena socialinė utopija kol kas įgyvendinta nebuvo.
Greta utopijos prigijo ir antiutopijos sąvoka. Svarbiausias skirtumas – utopija akcentuoja pozityvius dalykus, o antiutopija linkusi logiškai pratęsti utopiją ir parodyti silpnąsias jos puses. Pavyzdžiui, Džordžo Orvelo romanas „1984“ aprašo kraštutinę totalitarinę valstybę, taip perspėdamas apie totalitarizmo pavojų. Karelas Čapekas Kare su salamandromis įtikinamai parodo naujos mąstančios rasės pavergimo ir karo su ja mechanizmą.
Garsios utopijos
- Platonas. Valstybė
- Tomas Moras. Utopija
- Tomazas Kampanela. Saulės miestas
- Frensis Beikonas. Naujoji Atlantida
| ||||||