Vėžliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Testudines
Vėžliai
Chelonia mydas
Vėžliai
Vėžliai
Vėžliai
Vėžliai
Vėžliai
Vėžliai
Vėžliai
Vėžliai
Žvaigždinis vėžlys (Geochelone elegans)
Vėžliai
Mokslinė klasifikacija
Domenas:
Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Afrikanischer Elefant, Miami.jpg
Karalystė:
Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Panthera onca.jpg
Tipas:
Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Lion waiting in Nambia.jpg
Potipis:
Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Chlamydosaurus kingii.jpg
Klasė:
Ropliai
(Wikispecies-logo.svg Reptilia)
Chelonia mydas (Hawaiian variety).jpg
Būrys:
Vėžliai
(Wikispecies-logo.svg Testudines)
Mokslinis pavadinimas

Testudines
Linnaeus, 1758[1]

Lietuviškus pavadinimus pateikė: Algirdas Vilkas

Turinys

VėžliaiTestudines Linnaeus, 1758, chordinių (Chordata) tipo roplių (Reptilia) klasės būrys, priklausantis anapsidų (Anapsida) poklasiui.

Labai specifinė gyvūnų grupė, kuri atsirado maždaug prieš 200 milijonų metų ir iki šiol menkai pasikeitė. Pasaulyje gyvena apie 360 vėžlių rūšių.

Išvaizda

kraštuotojo vėžlio (Testudo marginata) karapaksas. Dalis raginių skydelių nukritę, po jais baltuoja kaulinės plokštelės.

Kūną dengia kaulinis šarvas, po kuriuo gali paslėpti galvą ir kaklą, kojas ir uodegą. Šarvą sudaro viršutinis skydas – karapaksas (carapax) ir apatinis skydas – plastronas (plastron). Abi šios dalys šonuose susijungia, dažnai net suauga. Karapaksą sudaro susiformavusios odoje kaulinės plokštelės. Jos išsidėsčiusios tam tikra tvarka. Vidurinės eilės plokštelės (vertebralia) suaugusios su stuburo slankstelių nugarinėmis ataugomis, o šonuose esančios pailgos plokštelės (costalia) suaugusios su šonkauliais. Karapakso pakraščiuose yra smulkiausios kraštinės plokštelės (marginalia). Plastoro priekinė dalis (epiplastron) sudaryta iš dviejų pakitusių raktikaulių, o toliau yra dar 3 plačių kaulinių plokštelių poros (hyoplastron, hypoplastron ir xiphiplastron). Jos irgi priklauso odos dariniams ir susiformavo iš pilvinių šonkaulių. Visą vėžlio kaulinį šarvą dengia raginiai įvairaus storio skydeliai, tačiau jų ir kaulinių plokštelių ribos nesutampa. Sausumos vėžlių šarvas aukštesnis negu gyvenančių vandenyje. Gėlame vandenyje gyvenančių trioksinų šarvą dengia tik minkšta oda, o kietaodžio vėžlio šarvas redukuotas, jo storoje odoje likę tik daugybė smulkių kaulelių.

Biologija

Vėžlių kaukolėje nėra tikros smilkinio duobės, yra tik paviršinis smilkinio užpakalinės dalies įlinkis. Tokia kaukolė vadinama anapsidine. Nosikauliai dažniausiai išnykę, o kaulinė pertvara tarp šnervių redukuota. Dantų neturi, vietoje jų - aštrios žandų raginės briaunos. Turi nedidelį antrinį gomurį. Pečių juosta (mentė ir korakoidas) yra ne šonkaulių išorinėje pusėje kaip kitų keturkojų gyvūnų, o po šonkauliais, kurie jungiasi su karapaksu. Tokia sandara formuojasi dar gemalo stadijoje. Panašiai po šarvu atsiduria ir dubuo. Kai kurių jis priauga iš vidaus prie karapakso ir plastrono. Dėl šarvo ir tokios neįprastos pečių ir dubens juostų padėties vėžlių galūnės yra plačiai išžergtos ir dėl to jie gali eiti tik mažais žingsneliais.

Vėžlių liemens raumenys silpni, o galūnių, kaklo ir uodegos stiprūs. Galvos smegenys labai mažos, daug didesnė nugaros smegenų masė. Klausa labai menkai išsivysčiusi. Orą įtraukia pro šnerves į burnos ertmę ir įspaudžia į kempinėtus plaučius. Kvėpuojant nemažą reikšmę turi kaklas ir priekinės galūnės, kuriuos nežymiai iškišdamas iš po šarvo ir taip įtempdamas plaučius įkvepia oro, o įtraukdamas - išspaudžia jį iš plaučių.

Patinai turi neporinį sustandėjantį kopuliacijos organą, kuriame yra išilginis griovelis spermai nutekėti. Patelės kiaušinius deda į pačių iškastą duobę. Po to juos užberia žemėmis ir paviršių išlygina.

Mityba

Paplitimas

Paplitę daugiausia tropikų juostoje, gyvena dykumose, tropiniuose miškuose, prie gėlųjų vandenų ir atvirose jūrose. Pasaulyje gyvena apie 360 vėžlių rūšių, kurios skirstomos į 2 pobūrius ir 14 šeimų.

Europoje aptinkamos 3 augalėdės vėžlių rūšys sausumoje, 3 gėluose vandenyse gyvenančios ir 5 jūrinių vėžlių rūšys, gyvenančios Atlanto ir Viduržemio jūros pakrantėse. Lietuvoje gyvena vienintelė rūšis – balinis vėžlys (Emys orbicularis), kuris įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą[2].


Sąrašas šalių, kuriose yra aptinkama būrys.
Šis sąrašas sudarytas remiantis:
Aptinkama Registruotų aptinkamų rūšių skaičius Registruoti aptinkamai Pastaba
Vėliava Šalis GBĮIP ELIP Viso GBĮIP ELIP
Afganistanas Afganistane 1 1 21
Airija Airijoje 7 7 2032
Albanija Albanijoje 1 1 2
Alžyras Alžyre 7 7 63
Angilija Angilijoje 3 3 23
Angola Angoloje 8 8 48
Antarktida Antarktidoje 3 3 4
Antigva ir Barbuda Antigvoje ir Barbudoje 3 3 31
Argentina Argentinoje 24 24 493
Armėnija Armėnijoje 2 2 8
Aruba Aruboje 2 2 2
Australija Australijoje 47 47 12461
Austrija Austrijoje 4 4 4
Azerbaidžanas Azerbaidžane 3 3 34
Bachreinas Bahreine 1 1 36
Bahamai Bahamose 7 7 199
Bangladešas Bangladeše 6 6 30
Barbadosas Barbadose 3 3 10
Belgija Belgijoje 10 10 20
Belizas Belize 16 16 657
Beninas Benine 1 1 7
Bermudai Bermudoje 3 3 552
Bolivija Bolivijoje 16 16 134
Botsvana Bostvanoje 7 7 54
Brazilija Brazilijoje 45 45 953
Britų Mergelių salos JK Mergelių salose 4 4 7
Brunėjus Brunėjuje 3 3 3
Bulgarija Bulgarijoje 4 4 21
Burkina Fasas Burkina Fase 2 2 3
Burundis Burundyje 1 1 1
Centrinės Afrikos Respublika Centrinės Afrikos Respublikoje 3 3 6
Danija Danijoje 3 3 6
Dominika Dominikoje 3 3 5
Dominikos Respublika Dominikos Respublikoje 6 6 92
Dramblio Kaulo Krantas Dramblio Kaulo Krante 3 3 32
Džersis Džersyje 4 4 7
Džibutis Džibutyje 1 1 1
Egiptas Egipte 19 19 131
Ekvadoras Ekvadore 21 21 1322
Eritrėja Eritrėjoje 1 1 3
Etiopija Etiopijoje 4 4 9
Fidžis Fidžyje 3 3 12
Filipinai Filipinuose 15 15 425
Gabonas Gabone 9 9 99
Gajana Gajanoje 13 13 111
Gambija Gambijoje 4 4 8
Gana Ganoje 12 12 65
Graikija Graikijoje 7 7 123
Grenada Grenadoje 2 2 4
Gruzija Gruzijoje 1 1 2
Guamas Guame 1 1 2
Gvadelupa Gvadelupoje 4 4 6
Gvatemala Gvatemaloje 14 14 555
Gvinėja Gvinėjoje 5 5 7
Haitis Haityje 6 6 109
Hondūras Hondūre 16 16 511
Honkongas Honkonge 11 11 43
Indija Indijoje 40 40 302
Indijos Vandenyno Britų Sritis Indijos Vandenyno Britų Srityje 2 2 2
Indonezija Indonezijoje 36 36 519
Irakas Irake 3 3 9
Iranas Irane 9 9 133
Ispanija Ispanijoje 23 23 6600
Italija Italijoje 8 8 66
Izraelis Izraelyje 10 10 900
Jamaika Jamaikoje 3 3 65
Japonija Japonijoje 22 22 576
JAV mažosios salos JAV mažosiose salose 1 1 1
JAV Mergelių salos JAV Mergelių salose 3 3 3
Jemenas Jemene 1 1 3
Jordanija Jordanijoje 4 4 5
Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniuose Arabų Emyratuose 4 4 9
Jungtinė Karalystė Jungtinėje Karalystėje 14 14 1292
Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinėse Amerikos Valstijose 248 248 128435
Kaimanų salos Kaimanuose 4 4 97
Kambodža Kambodžoje 8 8 12
Kamerūnas Kamerūne 11 11 141
Kanada Kanadoje 27 27 2907
Kazachstanas Kazachijoje 2 2 2
Kenija Kenijoje 17 17 277
Kinija Kinijoje 51 51 987
Kipras Kipre 3 3 4
Kirgizija Kirgizijoje 0 +
Kiribatis Kiribačyje 1 1 4
Kolumbija Kolumbijoje 39 39 616
Komorai Komoruose 2 2 56
Kongas Konge 10 10 16
Kongo Demokratinė Respublika Kongo Demokratinėje Respublikoje 18 18 387
Kosta Rika Kosta Rikoje 15 15 2611
Kroatija Kroatijoje 4 4 8
Kuba Kuboje 10 10 440
Kuko Salos Kuko Salose 1 1 1
Laosas Laose 7 7 12
Lenkija Lenkijoje 1 1 175
Libanas Libane 2 2 4
Liberija Liberijoje 9 9 76
Libija Libijoje 3 3 13
Liuksemburgas Liuksemburge 2 2 11
Madagaskaras Madagaskare 16 16 218
Makao Makao 1 1 2
Makedonija Makedonijoje 3 3 6
Malaizija Malaizijoje 23 23 545
Malavis Malavyje 6 6 71
Maldyvai Maldyvuose 4 4 37
Malis Malyje 3 3 3
Marianos Šiaurinės Salos Marianos Šiaurinėse Salose 1 1 4
Marokas Maroke 15 15 171
Maršalo salos Maršalo Salose 2 2 41
Mauricijus Mauricijuje 6 6 13
Mauritanija Mauritanijoje 1 1 1
Meksika Meksikoje 49 49 14584
Meno Sala Meno saloje 1 1 5
Mianmaras Mianmare 24 24 121
Mikronezija Mikronezijoje 3 3 5
Mongolija Mongolijoje 3 3 6
Montseratas Montserate 3 3 12
Mozambikas Mozambike 11 11 31
Namibija Namibijoje 17 17 141
Naujoji Kaledonija Naujojoje Kaledonijoje 2 2 5
Naujoji Zelandija Naujojoje Zelandijoje 1 1 1
Nepalas Nepale 9 9 14
Nigerija Nigerijoje 8 8 18
Nigeris Nigeryje 6 6 18
Nikaragva Nikaragvoje 13 13 1308
Norvegija Norvegijoje 1 1 2
Nyderlandai Nyderlanduose 6 6 22
Omanas Omane 4 4 40
Pakistanas Pakistane 16 16 192
Palau Palau 2 2 6
Palestina Palestinoje 2 2 4
Panama Panamoje 17 17 1463
Papua Naujoji Gvinėja Papua Naujojoje Gvinėjoje 20 20 1052
Paragvajus Paragvajuje 12 12 27
Peru Peru 15 15 451
Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrikos Respublikoje 27 27 1789
Pietų Korėja Pietų Korėjoje 3 3 22
Pietų Sudanas Pietų Sudane 1 1 1
Portugalija Portugalijoje 5 5 22
Prancūzija Prancūzijoje 19 19 566
Prancūzijos Gviana Prancūzijos Gvianoje 5 5 12
Prancūzijos Polinezija Prancūzijos Polinezijoje 2 2 6
Puerto Rikas Puerto Rike 9 9 124
Pusiaujo Gvinėja Pusiaujo Gvinėjoje 5 5 9
Ruanda Ruandoje 6 6 11
Rumunija Rumunijoje 4 4 5
Rusija Rusijoje 6 6 43
Rytų Timoras Rytų Timore 1 1 1
Saliamono Salos Saliamono Salose 3 3 7
Salvadoras Salvadore 9 9 166
Samoa Samoa 1 1 3
San Tomė ir Prinsipė San Tomėje ir Prinsipėje 2 2 9
Saudo Arabija Saudo Arabijoje 5 5 13
Seišeliai Seišeliuose 10 10 148
Senegalas Senegale 8 8 11
Sent Lusija Sent Lusijoje 1 1 1
Sent Vinsentas ir Grenadinai Sent Vinsente ir Grenadinuose 1 1 1
Serbija Serbijoje 1 1 2
Siera Leonė Siera Leonėje 5 5 14
Singapūras Singapūre 20 20 72
Sint Martenas Sint Martene 1 1 2
Sirija Sirijoje 5 5 13
Slovakija Slovakijoje 1 1 1
Somalis Somalyje 4 4 25
Sudanas Sudane 6 6 22
Surinamas Suriname 19 19 599
Svazilandas Svazilande 4 4 18
Tailandas Tailande 27 27 511
Taivanas Taivane 6 6 187
Tanzanija Tanzanijoje 15 15 544
Terksas ir Kaikosas Terkse ir Kaikose 1 1 1
Togas Toge 4 4 16
Tunisas Tunise 7 7 124
Turkija Turkijoje 7 7 132
Turkmėnija Turkmėnijoje 1 1 16
Uganda Ugandoje 7 7 305
Urugvajus Urugvajuje 6 6 53
Uzbekija Uzbekijoje 2 2 3
Vanuatu Vanuatu 1 1 1
Venesuela Venesueloje 22 22 361
Vengrija Vengrijoje 1 1 5
Vietnamas Vietname 26 26 373
Vokietija Vokietijoje 14 14 77
Zambija Zambijoje 6 6 23
Zimbabvė Zimbabvėje 8 8 39
Čadas Čade 2 2 3
Čekija Čekijoje 2 2 7
Čilė Čilėje 4 4 5
Šri Lanka Šri Lankoje 9 9 105
Šv. Bartolomėjaus sala Šv. Bartolomėjaus saloje 1 1 1
Švedija Švedijoje 2 2 12
Šveicarija Šveicarijoje 2 2 11
Žaliasis Kyšulys Žaliajame Kyšulyje 1 1 1

Globalios biologinės įvairovės informacijos priemonės (GBĮIP)[3] pateikiamas aptikimo vietų žemėlapis.


Plačiau galima rasti: [4]

Vėžlių evoliucija ir sistematika

Pirmieji vėžlių protėviai manoma egzistavo Triaso periodu prieš 220 milijonų metų. Jų šarvai, kurie stebėtinai išliko stabilia kūno dalimi visos evoliucijos metu, manoma išsivystė iš nugaros kaulų ir plačių šonkaulių kaulinių išaugų, kurie prasiplėtė ir suaugo į vieną formą, sudarydami šarvą. Šarvas suteikė apsaugą kiekvienu evoliucijos momentu, net tada, kai kaulinis šarvo komponentas dar nebuvo pilnai susiformavęs. Tokią teoriją sustiprina ir randamos pusiau šarvuoto gėlavandenio ir turinčio dantis Odontochelys semitestacea vėžlio fosilijos iš vėlyvojo Triaso periodo. Odontochelys turi pilnai susiformavusi plastroną ir nepilną karapkasą, panašų į dabartinių ankstyvojoje embriono stadijoje esančių vėžliukų.[5] Iki šio atradimo anksčiausiai žinomos vėžlių fosilijos buvo pilnai susiformavusi šarvą turinčios sausumos gyvūnų rūšys, nerodančios jokių požymių, kaip išsivystė ši neįprasta anatominė savybė. Iki vėlyvojo Juros periodo vėžlių fosilijos tapo dažnos ir vystymosi istorija iš fosilijų tapo lengviau skaitoma.

Konkretus protėvis kol kas ginčytinas. Buvo manoma, kad vėžliai yra vieninteliai išlikę anapsidų evoliucinės atšakos atstovai, kuriam priklauso tokios grupės kaip prokolofonai, millerettidae, protorothyrididae ir pareiasauridae. Visų anapsidų kaukolės neturi smilkinkaulio duobės, kai kiti amniotai tokį turi (nors pas žinduolius jis tapo skruostine atauga). Šie gyvūnai išnyko Permo ir Triaso periodais.[6]

Visgi vėliau buvo iškelta teorija, kad anapsidų tipo kaukolė galėjo atsirasti dėl atbulinės evoliucijos, o ne iš anapsidų protėvių. Remiantis tokia teorija vėlesni morfologiniai filogenetiniai tyrimai tvirtai pastatė vėžlius tarp diapsidų, šiek tiek arčiau žvynaroplių negu prie archozaurų.[7] Visi molekuliniai tyrimai patvirtino vėžlių priklausomybę diapsidams. Kai kas vėžlius laiko archozaurais arba gimininga dabartinių archozaurų grupe.[8][9][10][11][12] Pakartotinė ankstesnių filogenetinių tyrimų analizė parodė, kad ankstesnis vėžlių priskyrimas anapsidams buvo padarytas dėl to, kad buvo tikima, jog jie priklauso šiai klasifikacijai (dauguma jų tyrė, kokie anapsidai jie yra) ir dėl to, kad fosilijos ir dabartiniai pavyzdžiai nebuvo pakankamai plačiai atrinkti kladogramos sudarymui. Manoma, kad Testudines išsišakojo iš diapsidų protėvių kažkur prieš 200 – 279 milijonus metų, nors diskusijos dar nėra nusistovėjusios.[7][9][13]

Anksčiausiai gyvenę žinomi vėžliai su pilnai susiformavusiu šarvu yra vėlyvaus Triaso periodo Proganochelys genties individai. Šios genties rūšys jau turėjo nemažai išsivysčiusių vėžlių bruožų ir greičiausiai turėjo nemažai evoliucionuojančių vėžlių protėvių dar daug milijonų metų prieš juos. Jie dar negalėjo paslėpti savo galvos į šarvo vidų (kaklas buvo labai ilgas) ir turėjo ilgą, dygliuotą, klubakaulyje pasibaigiančią uodegą. Kūno forma buvo panaši į ankylosauria dinozaurų, nors evoliucionavusi nepriklausomai.

Dviejų egzistuojančių vėžlių pobūrių lentelė. Parodytos ir išnykusios šiuose pobūriuose egzistavusios vėžlių grupės.

Vėžliai yra suskirstyti į du egzistuojančius pobūrius: slaptakakliai vėžliai (Cryptodira) ir šonakakliai vėžliai (Pleurodira). Slaptakaklių vėžlių grupė yra didesnė, jai priskiriami visi jūriniai ir sausumos vėžliai bei didžioji dalis gėlavandenių vėžlių. Šonakakliams vėžliams priskiriamos įvairios gėlavandenių vėžlių rūšys.

Pobūris. Slaptakakliai vėžliai (Cryptodira)

Įtraukdami galvą po šarvu, kaklą sulenkia vertikaliai, S raidės pavidalu. Kaklo slankstelių šoninės ataugos redukuotos. Dubuo nesuaugęs su kauliniu šarvu.

Pobūris. Šonakakliai vėžliai (Pleurodira)

Įtraukdami galvą po šarvu, sulenkia kaklą horizontaliai ir pakiša galvą po pažastimi. Kaklo slanksteliai turi dideles keterines ir šonines ataugas stipriems raumenims prisitvirtinti. Dubuo suaugęs su kauliniu šarvu. Gyvena gėluose vandenyse, gerai plaukioja ir nardo. Tai sena vėžlių grupė paplitusi Pietų pusrutulyje (Pietų Amerikoje, Afrikoje, Madagaskare, Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje).

Santykis su žmogumi

Seirijų herbas
Vėžlių kiautių apatinės dalys pardavinėjamos tradicinės kinų medicinos turguje kartu su įvairiomis kitų gyvūnų ir augalų dalimis

Istoriškai vėžlys yra svarbus gyvūnas daugumoje žmonių kultūrų. Jis būdavo ar tebėra naudojamas maistui, tradicinei medicinai, kosmetikai, kaip naminis gyvūnėlis. Įvairiose mitologijose vėžlys paprastai būna išminties, ilgaamžiškumo, stabilumo simboliu. Gana dažnai vėžliai egzistuoja ir pasaulio sukūrimo mituose. Vėžlienos sriuba ir jūrinių vėžlių kiaušiniai daug kur laikomi delikatesu.

Istoriškai vėžliai būdavo vaizduojami herbuose, ant monetų, skulptūroje ir kitur.

Tradicinėje kinų medicinoje plačiai naudojama vėžlio šarvo apatinė dalis (t.y. dengianti pilvą). Vien Taivanyje jų importuojama šimtai tonų per metus.[14]

Maistui vėžliai dažniausiai gaudomi laisvėje. Paskutiniu metu, siekiant sustabdyti jų nykimą, kuriama vis daugiau vėžlių ūkių, kur maistui jie yra auginami. Tačiau tai problemos neišsprendžia, kadangi vėžliai vis tiek nelegaliai gaudomi laisvėje, siekiant papildyti ar atnaujinti ūkių populiacijas.[15]

Didžiausias išnykimo pavojus gręsia Azijos vėžlių rūšims bei endeminėms Madagaskaro rūšims.[16] Pagrindinė grėsmė Azijos vėžliams yra gaudymas maistui (ar auginimui vėžlių ūkiuose) ir naudojimui tradicinėje medicinoje. Šiek tiek mažesniais kiekiais vėžliai gaudomi ir pardavimui į užsienį kaip naminiai gyvūnėliai. Dėl spartaus vėžlių nykimo Azijoje („Azijos vėžlių krizė“) šiuo metu turimi duomenys apie rūšių skaičių, gyvenamas vietas, vėžlių skaičius yra labai netikslūs ir sparčiai senstantys, masiškai gaudomi vėžliai nuolat išnyksta ištisuose regionuose.

JAV daugumoje valstijų nėra draudžiama gaudyti laukinius vėžlius, tai yra populiarus verslas. Taip pat jie auginami specialiuose ūkiuose, didelė dalis eksportuojama į Azijos šalis.[17]

Pobūriai

  1. ?Cryptodira ?, ?

Šeimos

VėžliaiTestudines Linnaeus, 1758 [ 175 taksonai63 šeimos576 gentys728 rūšys270 porūšių ][1] [ 13 taksonų13 šeimų91 gentis263 rūšys61 porūšis ][18] [ 13 šeimų arba antšeimių308 rūšys ][19]
Šeimų sąrašo 1 dalis
VėžliaiTestudines Linnaeus, 1758 [ 175 taksonai63 šeimos576 gentys728 rūšys270 porūšių ][1] [ 13 taksonų13 šeimų91 gentis263 rūšys61 porūšis ][18] [ 13 šeimų arba antšeimių308 rūšys ][19] būrio priklauso:
Adocidae - Adocus punctatus.jpg?Adocidae Cope, 1870 [ 1 taksonas1 gentis1 rūšis ][20][21]
Araripemys barretoi.JPG?Araripemydidae ?, ? [ 1 taksonas1 gentis1 rūšis ][22][23]
Blank 50px.png?Australochelyidae Gaffney, Kitching, 1994 [ 1 taksonas1 gentis ][24][25]
Baena arenosa AMNH 1112.jpg?Baenidae Cope, 1882 [ 18 taksonų18 genčių24 rūšys ][26][27]
Blank 50px.png?Bataguridae Gray, 1870 [ 3 taksonai3 gentys1 rūšis ][28] [ 23 taksonai23 gentys59 rūšys ][29]
Gafsachelys.jpg?Bothremydidae Baur, 1891 [ 19 taksonų19 genčių26 rūšys ][30][31]
Captorhinus aguti p.jpg?Captorhinidae Case, 1911 [ 16 taksonų16 genčių20 rūšių ][32][33]
Pig-Nosed Turtle Carettochelys insculpta Diving 2260px.jpg?Carettochelyidae Boulenger, 1887 [ 11 taksonų11 genčių5 rūšys2 porūšiai ][35] [ 1 taksonas1 gentis1 rūšis ][36][37] [ 1 gentis1 rūšis ][38]
Chelus fimbriatus 2005.jpgŽalčiakakliai vėžliaiChelidae Gray, 1825 [ 29 taksonai29 gentys76 rūšys12 porūšių ][40] [ 10 taksonų10 genčių40 rūšių ][41][42] [ 13 genčių53 rūšys ][43]
Chelonia mydas (Hawaiian variety).jpgJūriniai vėžliaiCheloniidae Oppel, 1811 [ 30 taksonų30 genčių30 rūšių9 porūšiai ][44] [ 5 taksonai5 gentys6 rūšys2 porūšiai ][45] [ 5 gentys6 rūšys ][46]
Blank 50px.png?Chelycarapookidae Warren, 1970 [ 1 taksonas1 gentis1 rūšis ][47][48]
Blank 50px.png?Chelydidae ?, ?[49][50]
Common Snapping Turtle 1994.jpgKaimaniniai vėžliaiChelydridae Gray, 1831 [ 21 taksonas21 gentis9 rūšys8 porūšiai ][51] [ 2 taksonai2 gentys2 rūšys2 porūšiai ][52][53] [ 3 gentys3 rūšys ][54]
Dermatemydidae.JPG?Dermatemydidae Gray, 1870 [ 14 taksonų14 genčių22 rūšys ][55] [ 1 taksonas1 gentis1 rūšis ][56][57] [ 1 gentis1 rūšis ][58]
Blank 50px.png?Dermochelidae ?, ?[59]
LeatherbackTurtle.jpgKietaodžiai vėžliaiDermochelyidae Fitzinger, 1843 [ 9 taksonai9 gentys7 rūšys2 porūšiai ][60] [ 1 taksonas1 gentis1 rūšis ][61][62] [ 1 gentis1 rūšis ][63]
Dermochelys coriacea Haeckel.png?Dermochelyoidae ?, ? [ 1 taksonas1 šeima9 gentys7 rūšys2 porūšiai ][64][65]
  1. Jūriniai vėžliaiCheloniidae Oppel, 1811 [ 30 taksonų30 genčių30 rūšių9 porūšiai ][44] [ 5 taksonai5 gentys6 rūšys2 porūšiai ][45] [ 5 gentys6 rūšys ][46]
  2. Kietaodžiai vėžliaiDermochelyidae Fitzinger, 1843 [ 9 taksonai9 gentys7 rūšys2 porūšiai ][60] [ 1 taksonas1 gentis1 rūšis ][61][62] [ 1 gentis1 rūšis ][63]
  3. Baliniai vėžliaiEmydidae Rafinesque, 1815 [ 35 taksonai35 gentys75 rūšys80 porūšių ][68] [ 12 taksonų12 genčių41 rūšis37 porūšiai ][69][70] [ 11 genčių42 rūšys ][71]
  4. Minkštaodžiai vėžliaiTrionychidae Fitzinger, 1826 [ 49 taksonai49 gentys73 rūšys15 porūšių ][72] [ 14 taksonų14 genčių23 rūšys9 porūšiai ][73][74] [ 13 genčių30 rūšių ][75]

Literatūra

  • Mačionis A., Stuburinių zoologija. Vilnius: Mokslas, 1989. 179–183 psl. ISBN 5-420-00277-9
  • Augustauskas J., Varliagyviai ir ropliai. Kaunas: Lututė, 2012. 70-78 psl. ISBN 978-9955-37-131-1
  • WoRMS (2011). Testudines. Accessed through: World Register of Marine Species at http://www.marinespecies.org/aphia.php?p=taxdetails&id=2689 on 2011-02-19
  • ITIS database Žr.
  • Fischer, W.; Bianchi, G.; Scott, W.B. (1981). FAO species identification sheets for fishery purposes: Eastern Central Atlantic fishing area 34, 47 (in part): 6. Shrimps and prawns, true crabs, Stomatopoda, bivalves, Gastropoda, Cephalopoda, sea turtles. FAO species identification sheets for fishery purposes, 6. Department of Fisheries and Oceans, Canada: Ottawa, Canada. pag.var pp. Žr.

Pagal Gyvybės katalogą

  • Uetz P. . TIGR Reptile Database . The J Craig Venter Institute (JCVI) and The Institute for Genomic Research (TIGR), Rockville MD, USA. Versija: Oct 2007. 2007-10-02.

Pagal ITIS

  • Roy W. McDiarmid. U.S. Geological Survey, Biological Resources Division, Patuxent Wildlife Research Center
  • Iverson, J. B.. A Revised Checklist with Distribution Maps of the Turtles of the World. Privately Printed. Richmond, Indiana. ISBN 0-9617431-0-5
  • Banks, R. C., R. W. McDiarmid, and A. L. Gardner. Checklist of Vertebrates of the United States, the U.S. Territories, and Canada. Resource Publication, no. 166. United States Department of the Interior Fish and Wildlife Service. Washington, D.C., USA. 79 psl.
  • Flores-Villela, Oscar / McCoy, C. J., ed.. Herpetofauna Mexicana: Lista anotada de las especies de anfibios y reptiles de México, cambios taxonómicos recientes, y nuevas especies. Carnegie Museum of Natural History Special Publication, no. 17. Carnegie Museum of Natural History. Pittsburgh, Pennsylvania, USA. ISBN 0-911239-42-1. iv + 73 psl.
  • Banks, R. C., R. W. McDiarmid, A. L. Gardner, and W. C. Starnes. Checklist of Vertebrates of the United States, the U.S. Territories, and Canada, draft (2004) As-yet (2004) unpublished manuscript from 1998
  • NODC Taxonomic Code.
  • Comisión Nacional para el Conocimiento y Uso de la Biodiversidad. CONABIO: (http://www.conabio.gob.mx/)
  • ITIS & Species 2000 Catalogue of Life Management Hierarchy. M. Ruggiero & D. Gordon, eds. 2013. Consensus Management Hierarchy for the ITIS & Species2000 Catalogue of Life. Contributors: Nicolas Bailly, Thierry Bourgoin, Richard Brusca, Thomas Cavalier-Smith, Daphne Fautin, Dennis Gordon, Gerald Guala, Michael Guiry, Paul Kirk, Elliot Lefkowitz, David Mabberly, David Maddison, Alan Paton, Michael Ruggiero, Peter Stevens, and Brian Tyndall


Nuorodos


Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Testudines. Linnaeus, 1758 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
  2. Lietuvos Raudonoji knyga | Ropliai
  3. Vėžliai (Testudines) (ID 793) aptikimo vietos. Aptikimo vietų registravimo šaltiniai. Žemėlapis ir informacija. WWW. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). Informacija paimta 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. sausio mėn.
  4. Vėžliai (Testudines) (ID 793) aptikimo vietos. Aptikimo vietų registravimo šaltiniai. Žemėlapis ir informacija. WWW. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
  5. Li C, Wu XC, Rieppel O, Wang LT, Zhao LJ. „An ancestral turtle from the Late Triassic of southwestern China“. Nature, 456 (7221), 497–501 (2008 m. November). DOI:10.1038/nature07533. PMID 19037315. 
  6. "Introduction to Procolophonoidea." Ucmp.berkeley.edu. Nuoroda tikrinta 2009-03-14.
  7. 7,0 7,1 Rieppel O, DeBraga M. „Turtles as diapsid reptiles“. Nature, 384 (6608), 453–5 (1996). DOI:10.1038/384453a0. 
  8. Mannena, Hideyuki; Li, Steven S. -L.. „Molecular evidence for a clade of turtles“. Molecular Phylogenetics and Evolution, 13 (1), 144–148 (Oct. 1999). DOI:10.1006/mpev.1999.0640. PMID 10508547. 
  9. 9,0 9,1 Zardoya, R.; Meyer, A.. „Complete mitochondrial genome suggests diapsid affinities of turtles“. Proc Natl Acad Sci U S A, 95 (24), 14226–14231 (1998). DOI:10.1073/pnas.95.24.14226. ISSN 0027-8424. PMID 9826682. 
  10. Iwabe, N.; Hara, Y.; Kumazawa, Y.; Shibamoto, K.; Saito, Y.; Miyata, T.; Katoh, K.. „Sister group relationship of turtles to the bird-crocodilian clade revealed by nuclear DNA-coded proteins“. Molecular Biology and Evolution, 22 (4), 810–813 (2004-12-29). DOI:10.1093/molbev/msi075. PMID 15625185. Pasiektas 2010-12-31. 
  11. Roos, Jonas; Aggarwal, Ramesh K.; Janke, Axel. „Extended mitogenomic phylogenetic analyses yield new insight into crocodylian evolution and their survival of the Cretaceous–Tertiary boundary“. Molecular Phylogenetics and Evolution, 45 (2), 663–673 (Nov. 2007). DOI:10.1016/j.ympev.2007.06.018. PMID 17719245. 
  12. Katsu, Y.; Braun, E. L.; Guillette, L. J. Jr.; Iguchi, T.. „From reptilian phylogenomics to reptilian genomes: analyses of c-Jun and DJ-1 proto-oncogenes“. Cytogenetic and Genome Research, 127 (2–4), 79–93 (2010-03-17). DOI:10.1159/000297715. PMID 20234127. 
  13. Benton, M. J. (2000). Vertebrate Paleontology, 2nd, London: Blackwell Science Ltd., 3rd ed. 2004 ISBN 0-632-05637-1
  14. http://www.bioone.org/doi/abs/10.2744/CCB-0747.1
  15. http://www.fishfarmer-magazine.com/news/fullstory.php/aid/993/Turtle_farms_threaten_rare_species,_experts_say.html
  16. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/aqc.803/abstract
  17. http://www.time.com/time/health/article/0,8599,1618565,00.html
  18. Testudines. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 173749
  19. Testudines. Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 13021914
  20. Adocidae arba Adocidae. Cope, 1870 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4819097
  21. Adocidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 4522771
  22. Araripemydidae arba Araripemydidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4819005
  23. Araripemydidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 4522799
  24. Australochelyidae arba Australochelyidae. Gaffney & Kitching, 1994 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4818671
  25. Australochelyidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 24174592
  26. Baenidae arba Baenidae. Cope, 1882 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4818859
  27. Baenidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 4522550
  28. Bataguridae arba Bataguridae. Gray, 1870 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 3239033
  29. Bataguridae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 585640
  30. Bothremydidae arba Bothremydidae. Baur, 1891 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4818940
  31. Bothremydidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 4522634
  32. Captorhinidae arba Captorhinidae. Case, 1911 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 3239057
  33. Captorhinidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 4530539
  34. Carettochelydidae arba Carettochelydidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4818980
  35. Carettochelyidae arba Carettochelyidae. Boulenger, 1887 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 9119
  36. Carettochelyidae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 202128
  37. Carettochelyidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 8121
  38. Carettochelyidae. Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 13022758
  39. Carretochelyidae arba Carretochelyidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 6135542
  40. Chelidae arba Chelidae. Gray, 1825 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 9120
  41. Chelidae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 202122
  42. Chelidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 8122
  43. Chelidae. Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 13022757
  44. 44,0 44,1 Cheloniidae arba Cheloniidae. Oppel, 1811 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 9413
  45. 45,0 45,1 Cheloniidae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 173828
  46. 46,0 46,1 Cheloniidae. Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 13021915
  47. Chelycarapookidae arba Chelycarapookidae. Warren, 1970 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4818717
  48. Chelycarapookidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 24174594
  49. Chelydidae arba Chelydidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4965043
  50. Chelydidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 4522681
  51. Chelydridae arba Chelydridae. Gray, 1831 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 5462
  52. Chelydridae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 173750
  53. Chelydridae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 8124
  54. Chelydridae. Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 13022020
  55. Dermatemydidae arba Dermatemydidae. Gray, 1870 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 9377
  56. Dermatemydidae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 202125
  57. Dermatemydidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 8125
  58. Dermatemydidae. Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 13022018
  59. Dermochelidae arba Dermochelidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 5793233
  60. Dermochelyidae arba Dermochelyidae. Fitzinger, 1843 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 5464
  61. Dermochelyidae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 173841
  62. Dermochelyidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 8126
  63. Dermochelyidae. Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 13022017
  64. Dermochelyoidae arba Dermochelyoidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4965023
  65. Dermochelyoidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 42338337
  66. Desmatochelyidae arba Desmatochelyidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4818858
  67. Desmatochelyidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 4522786
  68. Emydidae arba Emydidae. Rafinesque, 1815 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 5465
  69. Emydidae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 173769
  70. Emydidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 8127
  71. Emydidae. Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 13022016
  72. Trionychidae arba Trionychidae. Fitzinger, 1826 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 5469
  73. Trionychidae. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 173845
  74. Trionychidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 8133
  75. Trionychidae. Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 13022003



Panaudotas 2012 m. rugsėjo 24 d.CC-BY-SA turinys iš Gyvosios gamtos enciklopedijos straipsnio „Testudines“.
Gyvosios gamtos enciklopedijos dalyviai: VP-bot
Symbol star2.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+21096-27=21069 wiki spaudos ženklai).