Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetas
| VGTU Elektronikos fakultetas | |
|---|---|
 VGTU EF logotipas | |
| Įkurtas | 1961 m. |
| Dekanas | prof. habil. dr. Roma Rinkevičienė |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Svetainė | www.el.vgtu.lt |
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetas - Vilniaus Gedimino technikos universiteto struktūrinis padalinys.
Istorija
1961 m. įkurtame Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale išleistos dvi elektros energijos tiekimo specialybės inžinierių laidos. 1962 m. liepos 1 d. įsteigtas Prietaisų gamybos fakultetas su pirmuoju dekanu S. Marazu ir prodekanu L. Janulioniu. 1964 m. fakultete veikė keturios katedros: Bendrosios fizikos, Elektrotechnikos, Matematikos ir Radijo aparatūros technologijos. Tuo metu fakultetas dieniniame skyriuje rengė garso technikos, radijo aparatūros konstravimo ir gamybos inžinierius, o vakariniame - elektros pavarų ir pramonės įrenginių automatizavimo specialistus, radijo aparatūros konstruktorius ir technologus. 1966 m. nuo Elektrotechnikos katedros atsiskyrusi Skaičiavimo technikos ir matematikos katedra rengė matematinių skaičiavimo mašinų ir programavimo inžinierius. Nuo 1967 m. lapkričio 1 d. fakulteto dekanu tapo Česlovas Teišerskas. 1966-1969 m. laikotarpiu veikė Radioelektronikos katedra, vadovaujama doc. J. Stanaičio.
Dideli pokyčiai įvyko 1969 m. Įkurtame Vilniaus inžineriniame statybos institute fakultetas pavadintas Automatizacijos fakultetu. Jame buvo trys katedros: Elektrotechnikos, Elektros pavarų ir Radijo aparatūros technologijos. Fakultete liko tik vakarinis skyrius. Dieninio skyriaus studentai ir dalis dėstytojų išvyko į Kauną ir ten įkūrė KPI Radijo aparatūros konstravimo katedrą. Todėl vienu metu fakultetas buvo vadinamas Vakariniu. 1978 m. kovo 6 d. fakulteto dekanu tapo doc. Zenonas Vainoris, tačiau greitai jis buvo pakviestas dirbti į Aukštojo mokslo ministeriją. Jo pareigas perėmė ir iki 1991 m. fakultetui vadovavo doc. Algirdas Seilius. Vyriausybės nutarimu 1987 m. fakultete vėl atidarytas dieninis skyrius ir jis tapo KPI Vilniaus fakultetu. Jame buvo dvi profilinės ir viena bendroji katedra.
Autonomiškai organizuotos radijo aparatūros konstravimo ir gamybos bei elektros įrenginių ir autonatizavimo specialybių inžinierių studijos dieniniame ir vakariniame skyriuose. 1991 m. fakultetas sugrįžo į Vilniaus technikos universitetą ir tapo Elektronikos fakultetu. Jo dekanu išrinktas doc. Kazimieras Maceika. Šiuo laikotarpiu susiformavo dviejų specialybių: automatikos ir radioelektronikos trijų pakopų — bakalaurų, magistrantūros ir doktorantūros — studijos su galimybe pasirinkti įvairias specializacijas.[1]
Kiekvienais metais į fakultetą įstoja apie 160 studentų. Per 37 metus fakultetas yra išleidęs 3000 radioelektronikos ir automatikos inžinierių, 521 bakalaurą, 107 magistrus.
Fakulteto padaliniai
Automatikos katedra
Įkurta 1967 m., nuo 1991 m. - VGTU Automatikos katedra. 1988 m. įsteigtas dieninis šios specialybės skyrius ir studentai priimti į I kursą. Automatikos katedra yra profilinė, rengianti automatikos bakalaurus ir magistrus. Katedra turi 4 doktorantus.
Vakarine mokymo forma katedra parengė 985 pramonės įrenginių elektros pavarų ir automatizavimo specialistus. Paskutinė laida vakariniame skyriuje išleista 1996 m.
Katedrai priklauso Automatinių sistemų mokomoji laboratorija.[2]
Elektroninių sistemų katedra
Radijo technologijos katedra įkurta 1964 m. 1966 m. ši katedra suskilo į Radijo technologijos ir Radioelektronikos katedras. 1991 m. atkurta Radioelektronikos katedra. 2000 m. Radioelektronikos katedros vedėju išrinktas prof. habil. dr. Romanas Martavičius.
Katedrai priklauso Elektroninių sistemų mokomoji laboratorija.[3]
Elektrotechnikos katedra
Įsteigta 1960 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus vakariniame skyriuje. Katedros darbuotojai dėsto elektros grandinių teoriją, elektrotechniką, elektrotechniką ir elektros tinklus, technologinių procesų automatizavimą, automatikos elementus, gamybinę ir priešgaisrinę automatiką, mikroprocesorinę techniką. Katedros vedėjais dirbo: 1956-1967 m. - doc. dr. Stasys Marazas, 1967-1975 m. - doc. dr. Vytautas Česonis, 1975-1976 m. - doc. dr. G. Valiukėnas, 1976-1985 m.- doc. dr. Zigmantas Jankauskas, 1985-1990 m.- doc. dr. G. Valiukėnas, 1990-1996 m. — prof. habil. dr. Z. Jankauskas. Dabartinis katedros vedėjas: prof. dr. Vygaudas Kvedaras.
Katedrai priklauso Elektrotechnikos mokomoji laboratorija.[4]
Kompiuterių inžinerijos katedra
1964 m. buvo įkurta Radijo aparatūros technologijos katedra. 1966 m. nuo Radijo aparatūros technologijos katedros atskilo doc. J. Stanaičio vadovaujama Radioelektronikos katedra. 1969 m. KPI Vilniaus filialas buvo reorganizuotas į VISI. Dieninio skyriaus studentų grupės ir dalis katedrų dėstytojų buvo perkelti į KPI. VISI liko viena - Radijo aparatūros technologijos katedra. 1991 m. Radijo aparatūros technologijos katedra padalyta į dvi - Radioelektronikos ir Radijo aparatūros katedras.
2000 m. Radijo aparatūros katedros vedėju išrinktas prof. habil. dr. Julius Skudutis. 2004 m. Radijo aparatūros katedra pavadinta Kompiuterių inžinerijos katedra.
Katedrai priklauso Kompiuterių inžinerijos mokomoji laboratorija.[5]
Telekomunikacijų inžinerijos katedra
Įkurta 2002 m. Nuo 2002 m. katedros vedėju paskirtas prof. habil. dr. Algimantas Kajackas.
Katedros veiklos kryptys: Elektromagnetinių laukų tyrimas. Elektromagnetinės situacijos dinamikos, plėtojant telekomunikacijų tinklus, tyrimas; Adaptyviųjų bevielių lokaliųjų tinklų –WLAN protokolų modelių sudarymas ir tyrimai; Būsimų kartų telekomunikacinių tinklų paslaugų kokybės vertinimo kriterijų ir apskaitos metodikų sudarymas.
Katedrai priklauso Telekomunikacijų inžinerijos mokomoji laboratorija.[6]
Kiti mokslo padaliniai
Kompiuterijos mokomoji laboratorija, Stiprių magnetinių laukų laboratorija, Telekomunikacijų mokslo centras.
Šaltiniai
| ||||||