V amžius
(Nukreipta iš puslapio V amžiaus 4-as dešimtmetis)
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis
Amžiai: IV amžius – V amžius – VI amžius
Įvykiai
- 304-439 – Kinijos šiaurėje gyvavo šešiolika penkių barbarų tautų valstybių.
- 420-589 – Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis Kinijoje.
- Nuo 434 m. Atila (lot. Attila) iki savo mirties 453 m. valdė tuo metu Europoje didžiausią imperiją, teritorijas nuo Vidurio Europos iki Juodosios jūros ir nuo Dunojaus iki Baltijos jūros.
- 441 – hunai sunaikino Singidunumą
- 450 – sarmatai laikė užėmę Singidunumą
- 451 m. – Atila leidosi į šiaurę ir į vakarus telkdamas sąjungininkus iš barbarų genčių, įskaitant gepidus ir burgundus. Būtent hunai Europoje ligų sąrašą papildė raupais.
- 451 m. Rugsėjo 20 d. arba 22 d. įvyko Katalaunijos mūšis. Jame Romos imperijai su sąjungininkais pavyko pakirsti hunų galybę.
- 454 m. – gotai ir gepidai sumušė hunus mūšyje prie Nedao upės.
- 470 – ostrogotai iš Singidunumo išvijo sarmatus
- 476 – federatų generolas Odoakras nuvertė Vakarų Romos imperatorių Romulą Augustulą ir tapo Italijos karaliumi.
- 488 – gepidai užkariavo Singidunumą
- 493 m. – ostrogotų karalius Teodorikas (475–526) užgrobė valdžią Italijoje.
Baltai
- V a. – IX a. Vidurinysis geležies amžius.
- V a. – VI a. – Europoje įvykusios permainos – Romos ir gotų imperijų žlugimas, germanų genčių kraustymasis, hunų genčių judėjimas – paveikė ir baltų gentis. Jas pasiekia ateivių būriai, atnešę naujas tradicijas. Šis periodas svarbus etninei istorijai,- susidaro genčių sąjungos, davusios pagrindą Lietuvos valstybei.
- Baltų gentims svarbų prekybos vaidmenį ėmė vaidinti Dauguva ir Nemunas. Nemuno žemupyje ir Kauno apylinkėse atsiranda dirbinių, importuotų iš Padunojės, Skandinavijos ir Pareinės. Lietuviai mirusiuosius laidojo ir degintus, ir nedegintus.
- 425 m. Hunai pasirodė prie Vyslos žemupio, aisčiai irgi dalyvavo hunų žygiuose.
- V a. viduryje Pajautos slėnio Kernavė buvo užpulta iš pietų atklydusių hunų klajoklių genčių, nuo slėnio ir aukštumos pusės apšaudyti iš lankų ir sudeginti. Po užpuolimo Aukuro kalno įtvirtinimai buvo atstatyti.
- V a. gyvenęs rašytojas Sidonius Apollinaris pateikė dalyvavusių 451 m. Katalaunijos mūšyje genčių sąrašą ir nurodė neurus.
- Danų karalius Frodis III [Fróði] besiruošdamas lemiamam mūšiui su hunais, pasiuntė prieš Švediją Olimarą, kuris nukariavo Aistiją ir Kuršą. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
- 455 m. – Aisčiai dalyvavo hunų žygiuose, po Atilos impėrijos žlugimo, pagal legendas, grįžo į tėvynę.
- Maždaug šiame amžiuje pradėjo formuotis Rytų baltų gentys.
- Žmonių gyventa jau ne tik Vilniaus Pilies kalno piliakalnyje, bet ir į pietvakarius nuo jo, Vilnios pakraštyje.
Dešimtmečiai ir Metai
10-as | 391 | 392 | 393 | 394 | 395 | 396 | 397 | 398 | 399 | 400 |
1-as | 401 | 402 | 403 | 404 | 405 | 406 | 407 | 408 | 409 | 410 |
2-as | 411 | 412 | 413 | 414 | 415 | 416 | 417 | 418 | 419 | 420 |
3-as | 421 | 422 | 423 | 424 | 425 | 426 | 427 | 428 | 429 | 430 |
4-as | 431 | 432 | 433 | 434 | 435 | 436 | 437 | 438 | 439 | 440 |
5-as | 441 | 442 | 443 | 444 | 445 | 446 | 447 | 448 | 449 | 450 |
6-as | 451 | 452 | 453 | 454 | 455 | 456 | 457 | 458 | 459 | 460 |
7-as | 461 | 462 | 463 | 464 | 465 | 466 | 467 | 468 | 469 | 470 |
8-as | 471 | 472 | 473 | 474 | 475 | 476 | 477 | 478 | 479 | 480 |
9-as | 481 | 482 | 483 | 484 | 485 | 486 | 487 | 488 | 489 | 490 |
10-as | 491 | 492 | 493 | 494 | 495 | 496 | 497 | 498 | 499 | 500 |
1-as | 501 | 502 | 503 | 504 | 505 | 506 | 507 | 508 | 509 | 510 |
|