Vaškų Šv. Juozapo bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Christian cross.svg
Vaškų Šv. Juozapo bažnyčia
Vasku baznycia is siaures vakaru puses.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Panevėžio vyskupija
Dekanatas Pasvalio katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1881 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija: Vaškų seniūnija
Gyvenvietė: Vaškai
Adresas Taikos g. 3

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Vaškų Šv. Juozapo bažnyčia stovi Vaškų miestelyje. Istoristinė, turi romaninio ir klasicizmo stiliaus bruožų.

Istorija

Tikėtina, kad miesteliui rastis padėjo apie 1665 metus pastatyta pirmoji bažnyčia. Tiksli data, kada Vaškuose pastatyta pirmoji bažnyčia nežinoma, tačiau bažnyčios inventoriaus knygoje yra parašyta, kad pro Vaškus važiavęs keleivis, pavarde buvo Grotus, kuris keliavęs į Biržus pas gydytoją. Šalia kalnelio kur dabar yra Vaškų bažnyčia jis sustojęs ir leidęs arkliams pasiganyti, o pats užmigęs ir susapnavęs, kad jam reikia čia pastatyti bažnyčią. Pabudęs jis susirado šių žemių savininką ir įkalbėjęs jį parleisti kalnelį, ėmėsi statyti Vaškų bažnyčią, tačiau nebaigęs darbų mirė.

Dokumentai liudija, kad medinę koplyčią 1665 metais pabaigęs statyti šių žemių savininkas Jonas Staševskis. Retkarčiais į ją atvykdavo Saločių kunigas laikyti pamaldų. Karų su Švedija ir maro metais buvo apleista; bažnytiniai reikmenys išgabenti į Saločius. 1766 m. Andriejus Staševskis pastatė naują medinę bažnyčią. Jam padėjo pirmasis bažnyčios rektorius kunigas Kristoforas Staševskis.

1766 m. Vaškuose apsigyveno kunigas, bažnyčiai suteiktos parapijos teisės (iki tol buvo Saločių filija). Zvanagalos dvaro savininkai Staševskiai ir kiti dvarininkai skyrė bažnyčiai valaką žemės ir 13 000 auksinų. Jai susenus 1793 m. pastatyta nauja medinė kryžminio plano bažnyčia. Jos statybą parėmė Juozapas Lionginas Staševskis ir Konstancija-Puzinaitė-Staševskienė. Prie bažnyčios pastatyta medinė varpinė. Joje buvo 3 varpai. 1835 m. įkurta parapinė mokykla.

1878 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią, kurios sąmatinė vertė 28 235 rb. Statyti neleista, kol nebus surinkta daugiau kaip pusė sąmatoje numatytų pinigų. Surinkus 17 000 rb, statyti 1880 m. leista. Klebono Broniaus Stasevičiaus rūpesčiu 1881 m. pabaigoje pastatyta dabartinė bažnyčia. Grūžių ir kitų Kalneliškių dvaro savininkas paaukojo statybinės medžiagos už 65 000 rb. Klebonas B. Stasevičius 1887 m. įrengė 25 registrų vargonus, 18881890 m. – 5 altorius, 1892 m. įsigijo Kryžiaus kelio stočių paveikslų. Bažnyčią 1894 m. konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

1907 m. įsteigta parapijos bibliotekėlė. Nuo 1908 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą varpai išvežti į Rusiją. 1932 m. nupirktas bronzinis varpas. 1934 m. bažnyčia apdengta skarda. 1938 m. klebonas Jonas Didžiulis su parapijiečiais bažnyčią suremontavo.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, turi romaninio ir klasicizmo stiliaus bruožų, raudonų plytų, stačiakampio plano (43 × 17 m), dvibokštė. Vidus 3 navų, dengtų skliautais. Įrengti 5 altoriai. Rūsyje palaidoti 8 žmonių, tarp jų ir bažnyčios statytojo, klebono prelato B. Stasevičiaus (mirė 1903 m.) palaikai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas nuo 1981 m. klebonavęs Vytautas Antanas Jasiūnas (1930–1991).

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 104% (+4197-9=4188 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+31-166=-135 wiki spaudos ženklai).