Vadžgirio mokyklų istorija

Vadžgirio švietimo pradžia

Pagal istorinius duomenis Vadžgiryje parapinė mokykla veikė jau 1809 metais. Kas ir kada ją atidarė, kol kas žinių nėra.1821 m. Vadžgiryje veikė parapinė mokykla su 8 mokiniais Mokykla atrodo buvo uždaryta po 1831 m. sukilimo.

Ant XIX ir XX šimtmečių ribos veikė rusiška dviklasė mokykla. 1904 m. caro žandarai klebonijos klėtelėje rado įrengtą klasę, kur vaikai buvo mokomi lietuviško rašto.

Kunigo J. Dargužo era

Tuo metu didžiausią švietėjišką veiklą vykdė tų apylinkių kunigas Juozas Dargužas, siekęs visą jaunimą padaryti raštingą. Kalėdodamas po kaimus, dalindavo vaikams lietuviškas knygeles, reikalavo, kad einantys prie pirmos Komunijos mokėtų skaityti, pats mokė nemokančius.

Tik panaikinus spaudos draudimą …. m. erdvesniame Vadžgirio miestelio gyventojo Almonaičio name įsteigiama mokykla, o J. Dargužas parapijos lėšomis pradėjo statyti tikrą mokyklą. Pats tašo sienojus, padeda dailidėms, ir … m. „Vadžgirio klebonas kunigas Juozas Dargužas įsteigė „Saulės“ draugijos mokyklą, kurią, 1908 metais lankė 70 mokinių“, - rašė laikraštis „Vienybė“.

Pradžioje dirbo vienas, vėliau – du mokytojai. Tuo metu dar veikė už miestelio pastatyta rusiškoji kaimo mokykla, ir carinė administracija visai nebuvo suinteresuota kitos, ir dar lietuviškos, mokyklos išlaikymu. Todėl J. Dargužas, nenorėdamas prarasti laiko, pats ieško mokytojų ir juos išlaiko, tam reikalui išleisdamas apie apie 4000 rublių savo santaupų.

Per Vadžgirį kryžiavosi knygnešių takai, ir knyga nebuvo retas svečias vadžgiriečių namuose. Bet raidžių pažinimas ir mokėjimas pasirašyti dar nerodo tikro raštingumo. Raštingumas be mokyklos, - greičiau išimtis, o ne taisyklė. Tą puikiai suprato šviesesni protai ir jie visomis išgalėmis kūrė bei palaikė mokyklą. J. Dargužo iškėlimas iš Vadžgirio, o ypač Pirmasis Pasaulinis karas sutrikdė mokyklos darbą.

Atgimusioje Lietuvoje

Tačiau jau 1917 m. Vadžgiryje vėl veikė pilna pradinė mokykla. Joje buvo keturi skyriai ir dirbo keturi mokytojai: Simanavičius, Jucius, Marcelius Žiūrantis, Venslauskas. Vėliau -Marcinkevičiūtė, K. Sidaravičius, J. Šaulys. Čia keletą metų dirbo ir garsus to meto pedagogas St. Balčytis.

Visą dešimtmetį mokyklai atidavė iš Vadžgirio apylinkių kilę pedagogai: Monika Bakšytė–Galbuogienė, Rozalija Zaleskytė–Haazienė, skirsnemuniškis Stasys Galbuogis.

Stasys Galbuogis ne tik pakėlė mokyklos prestižą, mokymo kokybę, bet ir išplėtė mokyklą iki šešių skyrių. Tuomet mokykla dar tik stojosi ant kojų. Iškilo uždavinys , kaip viską sutalpinti dviejose dviklasėse mokyklėlėse: vadinamoje „ruskinėje“ ir Dargužo pastatytoje, vėliau tapusioje parapijos sale. Buvo reikalinga nauja šiuolaikinė mokykla. Pasirinktas tipinis keturklasės mokyklos projektas su butais mokytojams.

1935 metais mokykla buvo pastatyta. Ji iš karto tapo ankštoka, nes atsirado penktas, vėliau šeštas skyrius. Ypatingos pagarbos nusipelnė to laiotarpio mokytojai Galbuogiai. Stasys buvo ilgametis mokyklos vedėjas, kaimo dramos ratelio režisierius, vietos šaulių sąjungos vadovas, Monika – daugeliui pirmoji mokytoja, jautri, ypatingai mylinti savo mokinius. Galbuogiai pateko į pirmųjų trėmimų sąrašus. Stasiui pavyko tos akcijos išvengti, o Monika gerą dešimtmetį kirto miškus Komijoje. Grįžo be leidimo – išvežė antrą kartą.

Vokiečių okupacijos metais mokykloje buvo likusi Rozalija Haazienė, Lukoševičiūtė ir Beržinskas. 1942 m. darbą pradėjo Vytautas Steponaitis, (vėliau tapęs Laisvės kovų Sąjūdžio dalyviu, išleidęs knygą, apie žuvusius Kęstučio apygardos partizanus „Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“) ir mokyklos vedėjas jaunas mokytojas Algirdas Eitmanas, kurie po karo Vadžgiryje jau nepasirodė.

Po karo

Šimkaičių progimnazija – taip vadinosi Vadžgiryje po karo įkurta mokykla. Kaip ir pridera progimnazijai, keturias klases ji sukomplektavo iš Vadžgirio pradinukų. Pirmasis mokyklos organizatorius buvo Antanas Klijūnas, 1944 m. baigęs Veterinarijos akademiją.

Pirmasis tikras mokyklos vadovas buvo profesionalus pedagogas Jonas Greičius. Tarp pirmųjų pokario mokytojų buvo daug spalvingų asmenybių. Vieni dingdavo padirbę vos keletą mėnesių, kiti – metus kitus išsilaikydavo.

Mokyklos augimas

1945 – 1946 m. direktoriavo Edmundas Dirgintas, 1946 – 1947 m. direktoriavo Jonas Bačiulis – tragiško likimo asmenybė. Už ryšius su partizanais suimtas, kankintas ir visą gyvenimą likęs psichiniu ligoniu. F. Šleinys dėstė kalbą ir literatūrą žemesnėse klasėse. Mokiniai prisimena mokytojų Kuncaitės, S. Bendžaitytės, A. Norkaitytės, Dirvinskaitės, Kūjo ir kt. pavardes.

Nuo 1950 m. mokykla pradeda peraugti į vidurinę. Kad tai įvyktų mokinių tėvai sudėjo pinigų ir mokytoja Julija Narkevičienė vyko į Vilnių pas Gedvilą. 1950 m. atidaryta 8 klasė, 1951 – 9 klasė, 1952 m. - 10 klasė, 1953 – 11 klasė. Vykstant mokyklos reformai, mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Izidorius Šimkus, kuris mokyklai vadovavo iki 1953 m.

Mokykla tapo priaugančia, atsirado naujų specialistų: jaunutė pedagoginę mokyklą baigusi lituanistė Birutė Bylaitė, biologė Eugenija Šimkutė – Steponaitienė, poetas Petras Baranauskas.

1953 m. Vadžgiryje buvo suimti trys dešimtokai – Eugenijus Ignatavičius, Algirdas Stankaitis ir Albinas Stoškus. Visi nuteisiami dešimt metų laisvės atėmimo. Sovietmetis paliko gilius pėdsakus visose gyvenimo srityse, ypatingai mokykloje. Kai mokykloje išryškėdavo „ideologinio auklėjimo trūkumai“ ar partiniams organams kildavo įtarimas dėl pedagogų patikimumo, jiems „pasiūlydavo“ apleisti mokyklą.

1953 m. po Stalino mirties papūtė šiek tiek kitokie vėjai. Naujosios pedagogų kartos niekas nesiejo su vietinėmis realijomis, todėl valdžia jais galėjo labiau pasitikėti. Moraline atrama mokykloje buvo E. Šimkutė, V. Supranavičiūtė, Zokaitytė, S. Gudelis, B. Jucevičius ir kt.

Vidurinė mokykla

1954 m. mokykla tampa vidurine ir išleidžia pirmąją abiturientų laidą. Bėgo metai, keitėsi mokytojai mokiniai, politinė sistema... Vadžgirio gyventojų atmintyje įsirėžė mokytojų Napoleono ir Reginos Lukošių, Cecilijos Norkutės, Sofijos Maurutienės, Genovaitės Kaciucevičiūtės, Genovaitės Puišienės, bendrapavardžių Birutės ir Reginos Jancevičienių , Genutės Vitkauskaitės, Albino ir Janinos Keršių pavardės.

Vadžgiris XXI a.

2001 m. išleidžiama paskutinė 47 –oji abiturientų laidą, nuo rugsėjo mėn. 1 d. reorganizuojama į pagrindinę mokyklą.