Vaigačas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:70°01′N 59°33′E / 70.017°N 59.55°E / 70.017; 59.55

Salos padėtis

Vaigačas (rus. Вайгач, nenc. Вай Хабць) – sala ties Barenco ir Karos jūrų sandūra, tarp Eurazijos žemyno ir Naujosios Žemės salų. Priklauso Rusijai, Nencų autonominei apygardai. Nuo žemyno skiria Jugros Šaras (2,5–12 km), nuo Naujosios Žemės Pietų salos – Karos Vartų sąsiauris (50 km). Plotas – 3383 km². Paviršius kalvotas, aukštis iki 170 m (Balvanskajos k.). Plyti gausybė pelkių, ežerų. Būdinga tundros augmenija.

2012 m. Vaigače gyveno 106 gyventojai, daugiausia – nencai. Gyvenvietės: Varnekas, Vaigačas, Dolgaja Guba, Dyrovatas.[1] Yra keletas nencų šventviečių. Veikia meteorologinė stotis.

Salos pavadinimas nencų kalba reiškia „mirties vietovė“. 1934–1938 m. veikė polimetalų rūdų kasykla.

Šaltiniai

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 80 psl.{{#subobject:Vaigačas (GEC) |Straipsnis=Vaigačas |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Vaigačas |Žodyno puslapis= 80 psl. |}}

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1216-0=1216 wiki spaudos ženklai).