Valerie Solanas

Vaizdas:Crystal Clear app personal.png

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Taip pat, jei norite, Tvarkos projekte galite parašyti, kad sutvarkėte šį straipsnį.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Valeri Džina Solanas (Valerie Jean Solanas, 1936 m. balandžio 9 – 1988 m. balandžio 26) – žinoma kaip radikalios pakraipos amerikiečių feministė, išgarsėjusi 1968 m. šūviu sužalodama menininką Endi Varholą (Andy Warhol). Ji yra parašiusi SCUM Manifestą, kuriuo kviečia kurti vien moterišką visuomenę.

Ankstyvasis laikotarpis

Solanas gimė Ventnore, Naujojo Džersio valstijoje (JAV) Luis Solanas ir Doroti Bondo šeimoje. Mergaitė vaikystėje patyrė seksualinę tėvo prievartą. Kai jos tėvai išsiskyrė, Valerie liko gyventi su motina, tačiau nepakluso jos sprendimams ir būdama penkiolikos mergina tapo benamė. Vis dėlto Solanas baigė mokyklą ir įgijo psichologo specialybę Merilendo Universitete. 1953 m. ji pagimdė sūnų Deividą. Iki 1966 m. jos gyvenimo faktai nėra aiškūs, tačiau tikima, kad ji keliavo po valstijas, pinigų užsidirbdama iš prostitucijos ir išmaldos prašymo.

Niujorkas ir studija „The Factory“

1966 m. Solanas atvyko į Grinvičo kaimą (Niujorko rajonas), čia ji parašė pjesę apie elgetaujančią prostitutę, nekenčiančią vyrų giminės (angl. pavadinimu Up Your Ass). 1967 m. ji atsitiktinai sutiko Endi Varholą prie jo studijos „The Factory“ ir paprašė pastatyti šią pjesę. Susidomėjęs pavadinimu Varholas sutiko peržiūrėti kūrinį. Tačiau pjesė buvo pernelyg pornografinė, todėl Varholas, nuolat turėjęs keblumų dėl nešvankių motyvų savo filmuose, nutarė, kad tai paprasčiausiai būsianti policijos pasala. Vėliau pjesė pasimetė ir jis niekada Solanai jos ir negrąžino. Tačiau kaip kompensaciją pasiūlė suvaidinti 1968–1969 m. kurtame filme I, A Man (iš angl. Aš, žmogus).

1960-ųjų pabaigoje Solanas parašo savo garsiausią veikalą – SCUM Manifestą. Jame kviečiama sunaikinti vyrų giminę bei moteris, mylinčias vyrus, o pačios moterys raginamos išsilaisvinti. SCUM yra sutrumpinimas organizacijos, kurios įkūrėja ir vienintelė narė Solanas buvo (angl. „Society for Cutting Up Men“ – „Visuomenė už priverstinį vyrų kastravimą“).

Pasikėsinimas į Endi Varholą

Dar prieš į jį paleistus šūvius menininkas savo knygoje yra rašęs, kad Solanas yra įdomi ir juokinga asmenybė, tačiau nuolatiniai jos kivirčai sunkino bendravimą ir galiausiai menininką išvedė iš kantrybės. 1968 m. birželio 3 d. Solanas atvyko į Varholo studiją ir vestibiulyje laukė menininko. Kai jis ir keli draugai pasirodė, moteris paleido į Varholą tris šūvius. Ji sužalojo ir kartu su Varholu buvusį meno kritiką Mario Amają (Amaya) bei bandė nušauti jo vadybininką Fredą Hugesą (Fred Hughes), tačiau pistoletas užstrigo. Pats Varholas vos išgyveno ir po šio incidento jau niekada visiškai neatsigavo. Tą dieną Solanas pati pasidavė policijai, jai buvo pateikti kaltinimai bandymu įvykdyti žmogžudystę bei dėl kitų nusikaltimų. Ji teisinosi neva Varholas „per daug kontroliavo jos gyvenimą“ ir suplanavo jos pjesės vagystę. Varholas atsisakė duoti parodymus prieš Solanas, o ji gavo trejus metus kalėjimo. Visą likusį gyvenimą menininkas bijojo, kad Solanas vėl bandys jį nušauti, stipriai pasikeitė ir jo kuriamas menas. Ir nors draugai buvo ypač priešiškai nusiteikę Solanas atžvilgiu, pats Varholas nebuvo linkęs apie ją iš viso kalbėti.

Paleidimas iš kalėjimo

Radikaliojo feminizmo šalininkė, vėlesnioji „Ms“ žurnalo redaktorė Robin Morgan rengė demonstracijas dėl Solanas paleidimo iš kalėjimo. Kita feministė – Ti Greis Atkinson (Ti-Greis Atkinson), kuri vadovavo Nacionalinės JAV Moterų organizacijos (angl. National Organization for Women) Niujorko skyriui – vaizdavo Solanas kaip „pirmąją garsią kovotoją už moterų teises“. Solanas advokatė feministė Florince Kenedi (Florynce Kennedy) vadino ją „viena svarbiausių feministinio judėjimo atstove“. 1971 m. Solanas buvo paleista iš kalėjimo ir daugelis ją vaizdavo kaip kankinę. Tačiau ji toliau atkakliai telefonu persekiojo Varholą kol galiausiai vėl buvo suimta. 1977 m. ši feministė davė interviu Niujorko dienraščiui „Village voice“, kuriame teigė, kad SCUM Manifestas yra dėmesio nevertas kūrinys.

Į gyvenimo pabaigą Solanas apėmė gyvenimo beprasmybė ir nežinia, ji nuolat lankydavosi psichiatrinėse ligoninėse. 1988 m. ji mirė nuo emfizemos ir plaučių uždegimo viename socialiai remtiname viešbutyje San Franciske.

Solanos pažintis ir pasikėsinimas į Varholą buvo įamžintas įvairių menininkų kūryboje (pvz.: 1996 m. pasirodė filmas I shot Andy Warhol, grupė „Big“ Japonijoje išleido dainą pavadinimu „S.C.U.M“).

Šaltiniai

Making the Scene: Factory Made: Warhol and the Sixties by Steven Watson, Dennis Drabelle, Washington Post book review, November 16, 2003.
Solanas, Valerie (August 1996). SCUM Manifesto (2nd edition). AK Press. ISBN 1-873176-44-9.
Smith, Howard. "Valerie Solanas Interview", 'Village Voice', July 25, 1977, pp. 32. Retrieved on December 22, 2006. (English).
Lou Reed lyrics – I Believe. Retrieved on Aug 5, 2006.
Tract for Valerie Solanas. Retrieved on Aug 5, 2006.
Flash Review 1, 2-9: "Up Your Ass", Solanas at P. S. 122: No Factory Retread

Nuorodos

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7057-0=7057 wiki spaudos ženklai).