Valerija Karalienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Valerija Karalienė.JPG

Valerija Marcinkevičiūtė-Karalienė (1926 m. spalio 26 d., Klaipėda – 2010 m. liepos 7 d., Vilnius) – Lietuvos aktorė, režisierė, pedagogė.

Biografija

Aktorė Valerija Marcinkevičiūtė-Karalienė gimė 1926.10.26 Klaipėdoj. Baigė Kauno Aušros mergaičių gimnaziją, lankė D. Nasvytytės baleto studiją. Karo metais išsiskirsčius baleto studijai, ilgus metus saugojo jos simbolį-gipsinį mergaitės veidą. 1948 m. baigė Kauno Vaidybos studiją. 1959 m. neakivaizdiniu būdu baigė Maskvos Lunačarskio valstybinį teatro meno institutą, įgydama dramos ir kino aktorės specialybę. Buvo ištekėjusi už Prano Stankevičiaus, po to už Juozapo Karaliaus. Susilaukė 1954m- Neringos, 1961m- Eglės, 1963m- Egidijaus. Nuo 1948 m. V. Karalienė dirbo Kauno Jaunojo žiūrovo teatre, nuo 1950 iki 1952 m. – Klaipėdos dramos teatre. Nuo 1952 m. Kauno Jaunojo žiūrovo teatre, o nuo 1959 m. iki 1965 m. dirbo Kauno dramos teatre. 1965 m. įsikūrus Vilniuje Jaunimo teatrui, aktorė V. Karalienė dirbo jame daugiau nei dvidešimt metų. Nuo 1965 m vadovavo Profsąjungos rūmų „legendiniam“ dramos būreliui. Iš viso V. Karalienė teatre, televizijoje, kine sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų.

Dramos būrelis

Nuo 1959 m. Profsąjungų kultūros rūmuose, kur Jaunimo teatras pradėjo rodyti pirmuosius spektaklius, veikė ir moksleivių dramos būrelis. Nuo 1965 m. jam pradėjo vadovauti V. Marcinkevičiūtė-Karalienė ir netrukus vaikų būrelis tapo svarbiu Vilniaus mieste, o vėliau ir apdovanotas daugeliu prizų respublikoje. 1979 m. dramos būrelis tapo moksleivių liaudies teatru – tai aukščiausias mėgėjų teatro įvertinimas Tarybų Sąjungoje. Aštuntajame-devintajame dešimtmečiais jis tapo savotišku keleto kartų kultūriniu reiškiniu, čia vaidinti reiškė kur kas daugiau nei pabūti scenoje nykštuku, junga ar piratu, gėle Astridos Lindgren, Violetos Palčinskaitės, Remigijaus Markūno ir kitose pjesėse vaikams.

Valerija Marcinkevičiūtė-Karalienė vadovavosi nuostata, kad nėra netalentingų vaikų, ji priimdavo visus, kuriuos domino teatras. „Mieliausios akimirkos, kai jauti: sugavo kūrybos žavesį, patys atsivėrė, pasijuto nevaržomi, ėmė improvizuoti“, – sakė apie savo „artistus“ vadovė. Per tuos dešimtmečius būrelį lankė keli tūkstančiai vaikų – vieni pabūdavo trumpai ar ilgiau, kiti iš būrelio beveik tiesiogiai leisdavosi laiptais į tuometinės Konservatorijos stojamuosius egzaminus. Iki šiol būrelio veiklą tęsia Vilniaus kultūros centro teatro studija „Elementorius“, kuriai vadovauja, buvę studijos nariai, dukra Eglė ir aktorius Gediminas Storpirščiai. Tai seniausia veikianti teatro studija Lietuvoje.

Valerijos Karalienės dramos būrelį skirtingais tarpsniais lankė žinomi Lietuvos aktoriai Vytautas Kernagis. Saulius Bareikis, Nelė Savičenko, Ingeborga Dapkūnaitė, Saulius Balandis, Gediminas, Ainis, Simonas Storpirščiai, Andrius Bialobžeskis, Monika Bičiūnaitė, Džiugas Siaurusaitis, Dainius Kazlauskas, Elzė Gudavičiūtė, Giedrė Giedraitytė, Elžbieta Latėnaitė ir kt., režisieriai Cezaris Graužinis, Giedrė Beinoriūtė, Vytautas V. Landsbergis, Ramunė Kudzmanaitė, Saulius Kizas, Rimas Driežis, Antanas Gluskinas, Evaldas Kubilius ir kt., modernaus šokio pedagogė, režisierė, šokėja Lora Juodkaitė, skulptorius Rimantas Sakalauskas, tapytojas Vidmantas Gerulaitis, menininkas Saulius Vaitiekūnas, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, televizijos žurnalistai Izolda Keidošiūtė, Palmira Galkontaitė, Audrius Giržadas, Giedrė Talmantienė, Rimantas Babrauskas, Domas Burkauskas, Gintarė Nemanytė ir kt. teatro kritikai prof. Ramunė Marcinkevičiūtė, Rūta Oginskaitė, Vaidas Jauniškis, poetai Aidas Marčėnas, Robertas Danys, rašytojai Sergejus Kanovičius, Laimonas Briedis, Dalia Cidzikaitė, psichologė Rasa Bieliauskaitė, televizijos operatorius Vytas Plytnikas, fotografas Paulius Lileikis, muzikantas, radio vedantysis Marius Berenis-Tru ir daugelis kitų. Apie šios teatro studijos veiklą 2015 m. išleista D. Cidzikaitės sudaryta knyga „Elementorius. Legendinis dramos būrelis“, išleido leidykla „Aukso žuvys“. „Elementoriaus“ nariai yra pelnę 4 Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas (V. Kernagis, R. Sakalauskas, A. Marčėnas, N. Savičenko), 21 „scenos aukso kryžių“, 9 „sidabrines gerves“ ir daugybę kitų tarptautinių ir Lietuvos aukščiausių apdovanojimų.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+4905-22=4883 wiki spaudos ženklai).