Valys Drazdauskas
| Valys Drazdauskas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1906 m. gruodžio 16 d. Liepoja |
| Mirė | † 1981 m. balandžio 19 d. Kaunas |
|
| |
| Veikla | literatūros kritikas, vertėjas, žurnalistas, redaktorius
|
|
| |
| Alma mater | Sorbona |
Valys Drazdauskas (1906 m. gruodžio 16 d. Liepoja – 1981 m. balandžio 19 d. Kaunas) – Lietuvos literatūros kritikas, vertėjas, žurnalistas, redaktorius.
Biografija
1928 m. baigė Kauno Aušros gimnaziją, 1928–1930 m. Sorbonoje studijavo prancūzų literatūrą ir sociologiją.
1930 m. grįžęs į Lietuvą dalyvavo nelegalioje komunistų partijos veikloje, priklausė kairiosios krypties organizacijoms „Viltis“, „Scientia“, „Trečias frontas“. 1935 m. leido žurnalą „Aš esu visur“, 1937–1939 m. laikraščio „Laikas“ tarptautinės politikos apžvalgininkas. TSRS-Vokietijos karo metais gyveno TSRS, dirbo Raudonosios armijos Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos laikraščio „Tėvynė šaukia“ redakcijoje. 1944–1949 m. Grožinės literatūros leidyklos vyr. redaktorius. [1] Jo iniciatyva buvo pradėti leisti Žemaitės, Vaižganto, Maironio raštai.[2]
1949 m. sovietinio saugumo suimtas, nuteistas kalėti. Kalintas Sibiro lageriuose. 1956 m. grižo į Lietuvą.
Vertimai
- Michailas Šolochovas. Pakelta velėna 1935 m.
- Gustavas Floberas. Salambo, 1948 m.
- Ivanas Gončiarovas. Oblomovas, 1948 m.
- Rožė Martenas diu Garas. Tibo šeima, 4 t., 1962 m.
- Tomas Manas, Mirtis Venecijoje, 1979 m.
- A. Puškino ir kt. rašytojų kūriniai.[3]
Šaltiniai
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 112 psl.
- ↑ Marija Macijauskienė. Juk buvo taip… XX amžius. Nr.95 (1495)
- ↑ Valys Drazdauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 133 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||