Varėnė
| Varėnė | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 51 km |
| Nuolydis | 90 cm/km |
| Baseino plotas | 410,8 km² |
| Vidutinis debitas | 3,36 m³/s |
| Ištakos | Junčionių miškas |
| Žiotys | Merkys |
| Šalys | Lietuva |
Varėnė – upė pietų Lietuvoje, Alytaus ir Varėnos rajonuose; dešinysis Merkio intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 11010420. Ištakos – Alytaus rajone, pelkėtoje Junčionių miško vakarinėje dalyje, į šiaurės rytus nuo Skraičionių kaimo, 6 km į pietus nuo Butrimonių[1]. Ištakų altitudė 145,3 m. Aukštupyje teka į pietus-šiaurės rytus, prateka Ežerėlio ežerą, vėliau pasuka į pietryčius, žemupyje prateka Paupio pelkę ir Varėnio ežerą. Aukštupyje ir vidurupyje teka daugiausia dirbamais laukais ir pievomis, toliau - miškais (Pamusių, Geidukonių, Paručių, Martinavos, Šilo, Poligono miškai). Įteka į Merkį 48 km nuo jo žiočių, prie Senosios Varėnos. Įtekėjimo altitudė 99,4 m.
Intakai:
Upė – vietomis stačiais smėlėtais krantais, iki 2,5 m gylio, apie 5 m pločio. Vaga vietomis (nuo ištakų iki 44 km nuo žiočių, ir 24-36 km nuo žiočių) sureguliuota. Upės slėnyje gausu šaltinių. Didžiausias upės debitas žiotyse siekia 40,2 m³/s. Vasarą vietomis išdžiūsta. Upės metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 %, vasarą 19 %, rudenį 21 %, žiemą 24 %[2].
Žemupyje upė užtvenkta, sudarytas Varėnos HE tvenkinys.
Didesnės gyvenvietės prie Varėnės: Junčionys, Čižiūnai, Pavarėnys, Mikalavas, Vaikantonys, Vėžionys, Glūkas, Senoji Varėna.
Ant aukšto pakrantės šlaito ten, kur Varėnė įteka į Merkį ir prie pat kelio į Varėną, įrengtas skulptūrų parkelis.
Turizmas
Nors upė dar „neatrasta“, tačiau neblogai tinka vandens turizmui. Pakeliui gėrimasi keturiais skirtingais jos tipais. Pradėjus nuo Pamusių, ji siaura ir labai vingiuota – tačiau gana gili, vėliau vingiuodama teka pelkėtu slėniu. Tačiau laiks nuo laiko pievas pakeičia smėlėti skardžiai. Už Varėnio ežero ji sekli, joje gausu išvartų ir kitokių kliūčių, – ir tuo ji primena Ūlą. Prieš Senąją Varėną ji užtvenkta ir todėl išsiplečia į platoką tvenkinį.
Etimologija
Upėvardis Varėnė yra neaiškios kilmės. Šaknis var-/ver- siejama su žodžiais varyti („šalinti, ginti, vyti“), verti („durti, smeigti, kišti“), latv. vert („bėgti“), indoeuropiečių prokalbe *u̯er- („sukti, kreipti, lenkti“). Tačiau taip pat ši šaknis gali būti susieta su virti („verstis, kunkuliuoti“), varus („lengvai suverdąs“), verėnas („viralas“) arba su bendraindoeuropietiška šaknimi indoeuropiečių prokalbe *u̯er-, u̯or-, u̯r̥-}} („vanduo, lietus, upė“, plg. skr. वार् = vār „vanduo“, av. vār „lietus“, toch. wär „vanduo“)[3].
Pelkėtas Varėnės slėnis
Skardis pakrantėje
Varėnė įteka į Varėnį
Išplatėjimas prieš Senąją Varėną
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Varėnė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 454 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
| ||||||