Varna (luomas)
Hinduizmas |
|---|
 |
|
Praktikos
|
|
Filosofai
|
|
Kitos temos
|
 |
Varna – (skr. - spalva) luomas Indijoje. Tradicinė hinduistinės Indijos visuomenė yra skirstoma į keturias varnas: brahmanus, kšatrijus, vaišijus ir šudras. Taip pat egzistuoja ir žmonių grupės, nepatenkančios į jokį luomą - neliečiamieji. Jos pirmą kartą buvo paminėtos Rigvedoje. Nepaisant to, kad šiuolaikinėje Indijoje skirstymas varnomis yra draudžiamas, kasdieniame gyvenime tai vis dar lieka itin gaji realija.
Ištakos
Tikėtina, kad nuo paties jų atsiradimo praėjo apie tris su puse tūkstančio metų. Maždaug 1500 m. pr. m. e. Klajokliai arijai prasiveržė per kalnus į šiaurinę Indijos subkontinėnto periferiją. Šitaip prasidėjo ilgas karinis ir politinis valstiečių žemdirbių įsikūrusių Indijos upių slėniuose, pavergimas. Vietiniai žemdirbiai, žinomi dravidu vardu, buvo sukūrę pažangią civilizaciją, kurią arijai perėmė ir iš kurios gavo naudos jau tada, kai dar tik plėtė savo galią šiame krašte. Atvykusieji arijai buvo baltieji. Vietinių dravidų oda buvo tamsiai rudos spalvos. Atsiradus mišrioms santuokoms, užkariautojai ėmė netekti savo spalvos, nes mišrių šeimų vaikai buvo visokių rudos spalvos atspalvių. Rasių grynumui išsaugoti buvo sukurtos tam tikros taisyklės, kuriomis santuoka tarp arijų ir dravidų buvo uždrausta. Praėjus penkiems šimtmečiams nuo arijų invazijos kastų sistema jau buvo gerai išplėtota. Kastos buvo vadinamos varnomis (spalva). Arijai užėmė aukštesnes kastas, dravidai – žemesniąsias. Susidarė keturios pagrindinės kastos, einančios tokia tvarka; 1. brahmanai, dvasininkų kasta; 2. kšatrijai, karių ir valdovų kasta; 3. vaišijai, pirklių ir ūkininkų kasta; 4. šudrai, tarnų kasta. Bekasčiai galėtų būti laikomi penktąją pagrindine kasta. Kastų sistema reiškė, jog kiekvienas žmogus turi savo vietą. Tačiau visi vaikai, gimę iš dviejų skirtingų kastų sąjungos, tapdavo atstumtaisiais kuriems šioje sistemoje nebuvo vietos.
Socialiniai papročiai kastose
Kastų sistemoje atsispindi socialinė santvarka yra antokratinė. Dievybė ir į kastas suskirstyta visuomenės sudaro vienovę. Tad kastos kritikuoti negalima – ji dieviška. Savosios kastos tyrumo išlaikymas Indijoje tapo manija. Aukštoji kasta, brahmanai, šiai sistemai paremti ir paaiškinti pasitelkė religiją ir filosofiją, išreikšta tikėjimu tokiais dalykais kaip karma ir reikarnacija. Siekiant garantuoti kastų grynumą, susiformavo tam tikri socialiniai papročiai. Tėvai sužieduodavo savo vaikus, kol jie dar nesugalvojo susituokti su kuo nors iš kitos kastos. Mergaites buvo galima atiduoti į žmonas dar joms nesubrendus. Tėvai santuoką neretai laikydavo kontraktu vaikų labui, kuris juos apsaugo nuo pasibaisėtinos galimybės susituokti ne su savo kastos atstovu ir tokiu būdu tapti atstumtaisiais.
Literatūra
- Pasaulio religijos – Vilnius, 1994- (42-43p.) (170-196p.)
| ||||||