|
Varniai
- Apie Kauno marių užlietą kaimą žr. Varniai (Kaunas).
| Varniai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Varnių panorama | ||||||||||||||||
  Varniai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Telšių apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Telšių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Varnių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 884 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-88050 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
VarniaiVikiteka | |||||||||||||||
Varniai – miestas Telšių rajono savivaldybėje, 33 km į pietus nuo Telšių, prie Varnelės upės. Seniūnijos centras, Varnių seniūnaitija. Miesto planas radialinis.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Stovi dvi bažnyčios:
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija
|
.svg){kind=small} Varnių biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-88050)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
 Žemaičių vyskupystės muziejus kunigų seminarijos rūmuose
|
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Varnelė ties Varniais
Per miestą teka Varnelė, į pietus nuo miesto telkšo Lūkstas. Varniai įsikūrę Žemaičių aukštumoje, įeina į Varnių RP teritoriją. Apylinkėse telkšo Lūkstas pietvakariuose, Stervas ir Biržulis šiaurės rytuose, įkurtas Biržulio-Stervo ornitologinis draustinis.
| Varniai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Istorija
Varnių duburyje aptikta apie 40 akmens amžiaus stovyklų. 1982 m. Duonkalnyje, buvusioje Biržulio saloje aptiktas žynio kapas.
Miestelis įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. Varnelės upės dešiniajame krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, 1314–1399 m. gyvenvietę puolė kryžiuočiai, 1389 m. kryžiuočius čia sumušė žemaičiai.
1417 m. Ldk Vytautas Didysis įkūrė Medininkų vyskupiją, pastatydino katedrą, tais pačiais metais suteikė Kulmo ar kitokias miesto teises. Siekdamas įtvirtinti savo valdžią, Vytautas ėmė atidavinėti valstiečius bajorams, tačiau, nenorėdami patekti priklausomybėn ir atsisakyti savo dievų, valstiečiai sukilo ir sudegino Medininkų bažnyčią, išvijo vyskupą su kunigais. Sukilimo slopinti atvyko Vytautas, ramindamas nukentėjusius bajorus jiems išdalijo žemės. 1417–1864 m. čia buvo Žemaičių vyskupijos centras. 1425 m. maro epidemija išnaikino tris ketvirtadalius miestelio gyventojų. 1430 m. rašoma, kad „lijo akmenimis“ (tikriausiai krito meteoritai).
1539 m. Carta Marina žemėlapyje pavaizduoti Varniai
XV a. į šiaurę priešais Medininkus, kairiajame Varnelės krante ėmė kurtis Varniai, minimi 1539 m. Olauso Magnuso sudarytame žemėlapyje Carta Marina. XVI a. Varniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje LDK. Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis siekė įvykdyti galutinę visų valstybės luomų christianizaciją. Tam tikslui Varniuose subūrė šviesiausius poetus, į vyskupiją kanauninkais pasikvietė ir lėšomis aprūpino istoriką Motiejų Strijkovskį, Lietuvos valstybės savarankiškumo šalininką, parašiusį ir 1582 m. išspausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir Mikalojų Daukšą – lietuviškų katalikiškų raštų rengėją.
Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas – pirmasis katalikų katekizmas LDK. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės lietuvių kalbos kūrėju, o 1599 m. išleista jo lietuviška „Postilė“ – XVI–XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu. Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą. Vyskupas M. Giedraitis, šio darbo įkvėpėjas ir puošnios knygos leidėjas, vertas ypatingos pagarbos.
1635 m. Varniams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas, buvo leista antradieniais ruošti turgus. Čia buvo vyskupams priklausantis Varnių dvaras. 1680 m. miestą nusiaubė didelis gaisras, 1710 m. gaisras išnaikino dalį miesto gyventojų, 1713 m. švedai sudegino pusę miesto trobesių. 1817 m. vėl ištiko gaisras, 1848 m. – choleros epidemija, 1863 ir 1864 m. – vėl gaisrai.
Silpstant tautos valstybingumui, tik jos piliečių sąmoningumas galėjo išgelbėti tautos gyvastį. Vyskupas M. Giedraitis, kanauninkas M. Daukša ir kanauninkas M. Strijkovskis prieš 400 metų Varniuose sukūrė tobulą modernios tautinės valstybės kūrimo projektą, kurį taip pat Varniuose, jau beveik po 250 metų, sunkiausiomis rusų okupacijos režimo sąlygomis, nebegrįžtamai vykdė kitas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Į kovą prieš rusifikaciją, katalikybės naikinimą nepaprastais diplomatiniais sugebėjimais ir asmenybės patrauklumu, stiprybe bei pagarbos vyskupo asmeniui dėka sugebėjęs įtraukti ir valstietiją, Varniuose vėl sutelkti gausų bendraminčių švietėjų, raštijos darbuotojų būrį, organizuoti uždraustos lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą, sukurti tinklą, kurio svarbiausiomis akimis tapo patikimų Žemaitijos parapijos kunigų ir jų bendraminčių būrys.
Išblaivintai tautai į rankas įteikus knygą galutiniam tikslui pasiekti užteko tik kelių dešimtmečių. Ypatingi nuopelnai čia priklausė ir Varnių kunigų seminarijai.
1740 m. iš Kražių atkelta kunigų seminarija. Nuo XIX a. pradžios Varniuose buvo varpų liejykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Motiejus Valančius įsteigė Vilniaus Zavadskio knygyno filialą.
Po 1926 m. gruodžio perversmo įkurta 1927–1931 m. veikė Varnių koncentracijos stovykla. 1930 m. buvo leidžiamas literatūros žurnalas „Atvanga“.
1997 m. patvirtintas Varnių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XV a. | Medininkų valsčiaus centras | ||
| XIX a. – 1915 m. | Telšių apskritis | ||
| 1915 m. | Varnių apskrities centras | ||
| 1919–1950 m. | Telšių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Varnių rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Varnių apylinkės centras | Telšių rajonas | |
| 1995– | Varnių seniūnijos centras | Telšių rajono savivaldybė | Telšių apskritis |
Pavadinimo kilmė
1320 m. minimi Medininkai (Medenike) dešiniajame Varnelės krante. Ši gyvenvietė dominavo iki XVI a. 2-osios pusės, kai į šiaurę nuo Medininkų, kairiajame Varnelės krante įsikūrė Varniai. Pastarasis vardas kilęs nuo Varnelės upelio, kuris prateka pro miestą (vandenvardinis vietovardis). Dar 1904 m. Vaižgantas jos pavadinimą mini kaip Varnė.[6] Mažybinė priesaga, matyt, atsirado ilgainiui, išaugus gyvenvietei.
1491 m. Kulmo teisės suteiktos Medininkams, o 1635 m. Magdeburgo teisės – jau Varniams. Ilgainiui Medininkų vardas apskritai išnyko iš vartosenos.[7]
Kunigų seminarija
Varnių kunigų seminarija, dabartinis Žemaičių vyskupystės muziejus
Varnių kunigų seminarija savo veiklą pradėjo 1623 m., kai iš Kražių į Varnius buvo pasiųsti du jėzuitų kunigai: Andrius Kumlevičius ir Matas Flascius su dviem broliais: Mikalojumi Andriejausku ir Luku Sebastijonavičiumi. Jie ėmėsi vadovauti čia įkurtai seminarijai. Mokyta moralinės teologijos, apeigų, bažnytinio giedojimo ir kt. Mokydavosi 6-8 jaunuoliai. Vyskupų nuomone, seminarija veikė prastai, gal todėl ir neilgai. 1628 m. ji perkelta į Kražius.
Varniuose pastačius naują mūrinę katedrą, XVII a. pabaigoje imta rūpintis, kad kunigų seminarija vėl veiktų Varniuose. 1739 m. vyskupas Juozapas Karpis Varnių seminarijos įkūrimo reikalams skyrė 6000 lenkiškų auksinų, vyskupo skatinami seminarijos kūrimą rėmė ir turtingi kunigai. J. Karpis pradėjo seminarijos Varniuose statybą, ją užbaigė vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius.
1741 m. seminarija vėl pradėjo veiklą. Savotiškiems tris mėnesius trunkantiems „kvalifikacijos kėlimo kursams“ būdavo sukviečiami ir jau įšventinti bei parapijose dirbantys kunigai. Seminarija išlaikyta iš D. A. Tiškevičiaus šioms reikmėms užrašytų Palūksčio ir Kujainių kaimų. Mokymui pagerinti, be jėzuitų, buvo kviečiami ir mokytojai pijorai. Reikalai gerokai pasitaisė, vyskupas ir kapitula liko patenkinti. 1748 m. klierikų padaugėjo iki 20. Apie 1760–1761 m. vadovavimą seminarijai ir pijorų vėl perėmė jėzuitai.
1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Dominykas Lopacinskis. Jis rėmė knygų leidybą, buvo dailės ir literatūros mylėtojas, savo dvarelyje Lukiškėse (Vilniuje) turėjo gausią biblioteką ir meno kolekciją. Jo vyskupavimo metu perstatyta 19 Žemaitijos bažnyčių, Viržuvėnuose (Janapolėje) įsteigta rezidencija, Varnių katedra išgrįsta marmuru, miestelyje pastatyti namai vikarams ir choristams, prie mokyklos – mokytojams, pradėta rūpintis naujo seminarijos pastato statyba buvusios katedros vietoje, skirta 40 000 auksinų iš jo pajamų. 1767 m. popiežiui pranešta, kad jau baigiama statyti mūrinė seminarija. Tai buvo įvykdyta apie 1770 m.
Numalšinusi 1863 m. sukilimą, 1864 m. caro valdžia Varnių kunigų seminariją perkėlė į Kauną.
Varniai, 50 litų moneta [8]
Didingi restauruoti seminarijos rūmai tebestovi iki šiol, juose 1999 m. pradėtas kurti Žemaičių vyskupystės muziejus. Tais pačiais metais Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie šių rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybą, be LR Vyriausybės, parėmė garsus Žemaičių vyskupų Giedraičių giminės atstovas Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.
1740–1864 m. veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas.
Bliuzo naktys
Už 2 kilometrų į pietvakarius nuo Varnių, Graužų kaime prie Lūksto ežero, kasmet liepos mėnesį vyksta bliuzo festivalis „Bliuzo naktys“.
Gyventojai
 | ||||||
| 1862 m.*[3] | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1970 m.sur.[9] | 1976 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 736 | 3 364 | 1 983 | 2 027 | 1 900 | ||
| 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 2 059 | 2 028 | 1 355 | 1 140 | 884 | ||
| ||||||
Žymūs žmonės
Varniuose gyveno Simonas Daukantas (1793–1864), kunigai-rašytojai Antanas Baranauskas (1835–1902), Antanas Strazdas (1763–1833), Motiejus Valančius (1801–1875; išlikęs jo gyvenamasis namas (jame gyveno 1850–1864 m.), Varniuose parašė istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“), Antanas Vienažindys (1841–1892).
Istorikas Motiejus Strijkovskis (~1547–1593) Varniuose gyvendamas parašė „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kroniką“. Nuo 1572 m. iki mirties Varniuose gyveno vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša (~1527–1613).
Varniuose gimė ir augo rašytojas Adolfas Sprindis (1921–1986), regbio komandos Šiaulių „Vairas“ ilgametis žaidėjas ir treneris Jonas Žilevičius.
Galerija
Paminklas Mikalojui Daukšai
Paminklas Merkeliui Giedraičiui
Paminklas Motiejui Valančiui
Motiejaus Valančiaus namas
Žemaičių vyskupystės muziejus
Šaltiniai
- ↑ Varniai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Ворне. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 7 (13) : Волапюк — Выговские. С.-Петербургъ, 1892., 197 psl. (rus.){{#subobject:Varniai (Ворне, ESBE) |Straipsnis=Varniai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ворне |Žodyno tomas=Т. 7 (13) |Žodyno puslapis= 197 psl. }}
- ↑ 3,0 3,1 Ворни. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 547 psl. (rus.)
- ↑ Varniai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Varniai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 244–245 psl.
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 284 psl.
- ↑ http://www.lb.lt/2001_valancius
- ↑ Varniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 689 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 250 psl.
- Varniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. - 700 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Varniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 460 psl.
- Varniai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 93 psl.
- Varniai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 103 psl.
- Varnių svetainė
- Miesto istorijos fragmentai
- Tėvų žemė
- Trumpa istorija ir žemėlapiai
| ||||||||||||||