Vasario 1
Sausio – Vasaris – Kov | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | |||
2024 |
Vasario 1 yra 32-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 333 dienos (keliamaisiais metais – 334).
Informacija
Vardadieniai
Brigita – Eidvilė – Ignotas – Jovaida – Jovaidas – Jovaidė – Jovainas – Jovainė – Gita – Gytautas – Pijonijus – Sigibertas – Vasarė – Vasaris
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1329 – Kryžiuočiai sudegino Medvėgalio pilį;
- 1411 – Didysis karas, prasidėjęs 1409 m. rugpjūčio 14 d., pasibaigė Torūnės taikos sutartimi, kuria Žemaitija buvo pripažinta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Šia sutartimi baigėsi Lietuvos ir Lenkijos karas prieš Kryžiuočių ordiną;
- 1918 – Rusijos lietuvių politinis organas – Lietuvių vyriausioji taryba – išleido atsišaukimą į pasaulio tautas ir valstybes. Jame reikalavo pripažinti Lietuvai teisę steigti nepriklausomą demokratinę respubliką, pripažinti etnografines jos sienas bei atlyginti karo padarytus nuostolius;
- 1922 – pradėtas leisti žurnalas „Lietuvos sportas“;
- 1956 – Utenoje užfiksuotas visos Lietuvos šalčio rekordas: -42,9 °C;
- 1994:
- Lietuvos taupomasis bankas pradėjo mokėti kompensacijas už nuvertėjusius indėlius, kuriuos gyventojai buvo sukaupę iki 1991 m. vasario 1 d.;
- darbą pradėjo radijo stotis „Laisvoji banga“;
- 1995 – Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymą;
- 2000 – įsigaliojo „Liustracijos įstatymas“ – buvusiems sovietinių specialiųjų tarnybų bendradarbiams buvo suteikta galimybė per pusę metų prisipažinti apie savo veiklą;
- 2001 – Lietuvos banko sprendimu nustatytas oficialus fiksuotas lito kursas su euru: 3,4528 lito už 1 eurą. Įsigaliojo nuo vasario 2 d.
Gimimo dienos
- 1870 m. – Antanas Kaupas, Lietuvos kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1913 m.).
- 1877 m. – Povilas Dogelis, kunigas, rašytojas, Steigiamojo Seimo atstovas, visuomenės veikėjas (m. 1949 m.).
- 1878 m. – Pranciškus Pijus Radvila, didikas, Lenkijos karinis ir politinis veikėjas (m. 1944 m.).
- 1890 m. – Generolas Povilas Plechavičius, Lietuvos kariuomenės generolas (m. 1973 m.).
- 1893 m. – Ignas Česaitis, Lietuvos kunigas, teologas. Teologijos daktaras (m. 1961 m.).
- 1894 m. – Jonas Martynas Laurinaitis, kalbininkas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1966 m.).
- 1896 m. – Bronius Gertus, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1973 m.).
- 1906 m. – Jonas Matulionis, Lietuvos matematikas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (m. 1993 m.).
- 1907 m. – Jonas Juozas Burba, Lietuvos grafikas (m. 1952 m.).
- 1917 m. – Zenonas Jonušas, Lietuvos dirigentas, fagotininkas (m. 1986 m.).
- 1918 m. – Barbora Vileišytė, knygotyrininkė ir bibliofilė.
- 1919 m. – Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, Lietuvos tapytoja.
- 1922 m.:
- Vladas Mozūriūnas, Lietuvos poetas, rašytojas, redaktorius (m. 1964 m.).
- Zita Kėvalaitytė-Visockienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė (m. 2002 m.).
- 1929 m. – Juozas Baltrušaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
- 1930 m.:
- Leonas Vytautas Strioga, Lietuvos skulptorius.
- Vytautas Kaušinis, Lietuvos grafikas (m. 2009 m.).
- 1932 m. – Jaronimas Kastytis Juodikaitis, Lietuvos grafikas (m. 2000 m.).
- 1935 m. – Jonas Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras.
- 1936 m. – Romualdas Ignas Bloškys, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1937 m.:
- Audrys Juozas Bačkis, kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Romos katalikų Bažnyčios kanonistas ir diplomatas.
- Jonas Remeika, Pasvalio rajono ir Lietuvos ūkinis bei politinis veikėjas.
- Vaclovas Daunoras, Lietuvos operos solistas (bosas), visuomenės veikėjas.
- 1939 m.:
- Jonas Mackevičius, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- Liudvikas Sabutis, teisininkas, Lietuvos SSR prokuroras, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.
- Marijonas Misiukonis, LTSR ir Lietuvos Respublikos valstybės veikėjas, generolas majoras.
- 1943 m. – Marijona Šedienė, gydytoja, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1947 m. – Povilas Gylys, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1949 m.:
- Kęstutis Kviecinskas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Milda Petrauskienė – Keraminaitė, pedagogė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Lietuvos ir Utenos rajono politinė veikėja.
- 1950 m. – Andriuška Vytautas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1951 m.:
- Arūnas Grumadas, fizikas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- Romualdas Urmilevičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Rimantas Belevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, informatikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1954 m. – Elena Domarkienė-Rapalytė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
- 1956 m.:
- Albina Bumblauskienė, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- Vincas Jasiukevičius, Lietuvos ir Širvintų rajono politinis bei viusomenės veikėjas.
- 1957 m. – Virginija Dranginienė, gydytoja, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1958 m.:
- Edmundas Jankaitis, teisininkas, advokatas.
- Juozas Pilvelis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m.:
- Gytas Milašius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Loreta Kekienė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1969 m.:
- Gitana Rašimienė, Lietuvos ir Raseinių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Virginijus Druskis, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. 1991 m.).
- 1973 m. – Ramūnas Godeliauskas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1975 m. – Mindaugas Skritulskas, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1985 m. – Brigita Virbalytė-Dimšienė, lengvosios atletikos sportininkė, kuri specializuojasi sportiniame ėjime. LTV sporto žurnalistė. 2009 m. atstovavo Lietuvai Pasaulio lengvosios atletikos čempionate.
Mirtys
- 1906 m. – Andrius Baltrušaitis, knygnešys, spaudos ir politinis veikėjas (g. 1885 m.).
- 1940 m. – Pranas Klimaitis, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pedagogas, žurnalistas (g. 1885 m.).
- 1967 m. – Konstantinas Nekvedavičius, Lietuvos gydytojas, politikos ir visuomenės veikėjas, trečiasis Kauno miesto ir apskrities viršininkas, Žemdirbių Sąjungos organizatorius ir Lietuvių tautininkų sąjungos narys (g. 1886 m.).
- 1986 m. – Vladas Budreckas, kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius (g. 1905 m.).
- 1996 m. – Antanas Dikčius, Lietuvos inžinierius mechanikas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- 2007 m. – Benjaminas Alekna, Lietuvos kompozitorius, pianistas, pedagogas (g. 1923 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1709 – negyvenamojoje saloje buvo rastas penkerius metus vienas išgyvenęs Aleksandras Selkirkas. Jo nuotykiai tapo Danielio Defo knygos Robinzonas Kruzas pagrindu;
- 1790 – į pirmąjį posėdį susirinko JAV Aukščiausiasis teismas;
- 1839 – pirmą kartą nufotografuotas Mėnulis;
- 1843 – Drezdene įvyko Richardo Vagneris operos "Skrajojantis olandas" premjera;
- 1851 – Geilas Gordonas išrado pieno miltelius;
- 1893 – Tomas Edisonas (Thomas Edison) Vest Orindže (JAV, Niu Džersio valstija) atidarė pirmąją pasaulyje kino studiją;
- 1896 – Turine įvyko Džiakomo Pučinio operos "Bohema" premjera;
- 1924 – pirmoji Didžiosios Britanijos leiboristų Vyriausybė pripažino Tarybų Sąjungą;
- 1930 – Žurnale The Times išspausdintas pirmasis kryžiažodis;
- 1931 – Maskvoje iškilmingai atidarytas Centinis sąjunginis kino fabrikas (vėliau tapo "Mosfilmo" kino studija);
- 1946 – JT generaliniu sekretoriumi išrenkamas Trygve Lie (norvegas);
- 1951 – JT Generalinė Asamblėja apkaltina komunistinę Kiniją įvykdžius agresiją Korėjoje;
- 1992 – JAV ir SSRS paskelbė deklaraciją apie šaltojo karo pabaigą;
- 2000 – JAV Nacionalinės Los Alamo laboratorijos mokslininkai paskelbė atsekę AIDS viruso pėdsakus iki 1930 metų;
- 2003 – Space Shuttle "Columbia" tragedija - grįždamas iš orbitos kosminis laivas sudega atmosferoje, nusinešdamas visų septynių astronautų gyvybes;
- 2005 – Kanada įtvirtino Civilinės santuokos aktą ir tapo ketvirta šalimi įteisinusia tos pačios lyties santuokas.
Gimimo dienos
- 1659 m. – Jakob Roggeveen, olandų jūrininkas, keliautojas, teisininkas (m. 1729 m.).
- 1895 m. – Conn Smythe, NHL teisėjas (1927-1931) (m. 1980 m.).
- 1925 m. – Anastasio Somoza García, Nikaragvos eksprezidentas (nužudytas) (m. 1980 m.).
- 1931 m. – Borisas Nikolajevičius Jelcinas, pirmasis Rusijos prezidentas, taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas (m. 2007 m.).
- 1952 m. – Roger Yonchien Tsien, 2008 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[1].
- 1969 m. – Gabrielis Batistuta, vienas garsiausių visų laikų Argentinos futbolininkų. Žaidė puolėjo pozicijoje.
- 1973 m. – Oskaras Peresas Rochasas, Meksikos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Meksikos klubo Necaxa žaidėjas.
- 1977 m. – Libor Sionko, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir Sparta Praha klubo saugas.
- 1979 m. – Juan Silveira dos Santos, brazilų futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir A.S. Roma gynėjas.
- 1980 m. – Paulo da Silva, Paragvajaus futbolininkas, Sunderland ir nacionalinės rinktinės gynėjas.
- 1984 m. – Darenas Flečeris, Škotijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Manchester United klube.
- 1986 m. – Johan Vonlanthen, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Red Bull Salzburg klubo puolėjas.
Neaprašyti
- 1931 - Iajuddin Ahmed, Bangladešo prezidentas.
Mirtys
- 997 m. – Geza, 970-997 m. Vengrijos didysis kunigaikštis (g. 940 m.).
- 1222 m. – Aleksijus I Megas Komninas, Komninų dinastijos pirmasis Trapezundo imperatorius, valdė 1204–1222 m.[2] (g. 1182 m.).
- 1691 m. – Aleksandras VIII, 242-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (g. 1610 m.).
- 1851 m. – Mary Shelley, anglų rašytoja[3] (g. 1797 m.).
- 1909 m. – Julijus Federis, latvių tapytojas. Vienas latvių peizažo pradininkų (g. 1838 m.).
- 1950 m. – Marselis Mausas, prancūzų sociologas ir antropologas, labiausiai žinomas kaip savo dėdės, Émile Durkheimo (vienas sociologijos pradininkų) palikimo saugotojas ir darbų tęsėjas bei prancūzų antropologinės mokyklos pradininkas (g. 1872 m.).
- 1958 m. – Klintonas Džozefas Deivisonas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1881 m.).
- 1976 m.:
- George Hoyt Whipple, 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1878 m.).
- Verneris Heizenbergas, vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas. Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra) (g. 1901 m.).
- 1981 m. – Aleksandra Belcova, latvių tapytoja, grafikė (g. 1892 m.).
Neaprašyti
- 1851 – Meri Vulstounkraft Šeli (Mary Wollstonecraft Shelley), rašytoja, knygos „Frankenšteinas“ autorė;
- 1988 – Heather O'Rourke, amerikiečių aktorė (g. 1975);
- 2003 – STS-107 Misijos įgula (Space Shuttle "Columbia" tragedija), astronautai:
- Michael P. Anderson (g. 1959);
- David Brown (g. 1956):
- Kalpana Chawla (g. 1961);
- Laurel Clark (g. 1961):
- Rick D. Husband (g. 1957);
- Willie McCool (g. 1961):
- Ilan Ramon (g. 1954).