Vasario 10

Vasario 10 yra 41-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 324 dienos (keliamaisiais metais – 325).

Informacija

Šventės

• „Naminukų“ diena – namuose negalima užmušti jokių vabzdžių, tarakonų, netgi blakių ar svirplių, kad neužrūstintum „naminuko“;
• Tarptautinė saugaus interneto diena.

Vardadieniai

Aušra – Eiva – Elvyra – Elvyras – Gabrielius – Girvilas – Girvilė – Girvyda – Girvydas – Scholastika – Skolastika – Skolė – Vydgailė-Gabrielė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1506 – Moldovos valdovas Bogdanas III pasirašė taikos sutartį su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Aleksandru;
• 1915 – JAV sudaryta Lietuvių tautos taryba;
• 1925 – Pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sutartis dėl gyventojų optacijos. Klaipėdos krašto gyventojams suteikta teisė optuoti Vokietijos pilietybę ir išvykti į Vokietiją. Pilietybę pasirinko 10 % gyventojų (apie 13 tūkst. žmonių);
• 1864 – Suimtas paskutinis Lietuvos provincijos vyriausiasis sukilėlių vadas Konstantinas Kalinauskas ir po mėnesio pakartas;
• 1949 – Minaičių kaime (Radviliškio raj.) prasidėjo visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimas;
• 1990 – Algimantas Čekuolis Kremliuje įteikė JAV valstybės sekretoriui Džordžui Beikeriui (George Baker) Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio memorandumą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės;
• 1993 – kandidatas į prezidentus Stasys Lozoraitis paskelbė Politinės santarvės aktą, kuriuo visos politinės partijos buvo kviečiamos susitarti dėl plačios koalicijos vyriausybės sudarymo;
• 2004 – Kėdainių rotušė – viena iš trijų autentiškiausių Lietuvoje išlikusių senųjų rotušių – pradėjo savo 350 metų paminėjimo renginius;
• 2007 – Kretingos raj. Petras Savickas pasiekė Lietuvos svarsčio (16 kg) rovimo rekordą [1] per vieną val. (1668 kartus).

Gimimo dienos

• 1758 m. – Johanas Andrius Lobenveinas, Lietuvos gydytojas anatomas, medicinos daktaras (m. 1820 m.).
• 1848 m. – Bogdanas Oginskis, novatorius, mecenatas; pagal kilmę - kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, Mykolo Kleopo Oginskio anūkas, Irenėjaus Oginskio sūnus, Mykolo Oginskio brolis, Rietavo dvaro savininkas (m. 1909 m.).
• 1876 m. – Pranas Vaičaitis, lietuvių poetas, vertėjas, teisininkas (m. 1901 m.).
• 1885 m. – Baltrus Atkočiūnas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, gydytojas (m. 1974 m.).
• 1905 m. – Enrikas Kiškis, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. 1957 m.).
• 1906 m. – Stasys Antanas Bačkis, Lietuvos diplomatas, publicistas (m. 1999 m.).
• 1908 m.:
  • Aleksas Šimkūnas, aktorius (m. 1964 m.).
  • Kazys Jakubėnas, Lietuvos rašytojas, vertėjas, pasipriešinimo dalyvis (m. 1950 m.).
• 1911 m. – Antanas Dambrauskas, Lietuvos vertėjas, rašytojas (m. 1995 m.).
• 1923 m.:
  • Balys Balčiūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
  • Edmundas Jasiūnas, Lietuvos inžinierius, lakūnas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
• 1926 m. – Donius Remys, žemaičių poetas, vertėjas.
• 1927 m. – Alma Adamkienė, lietuvių filantropė, visuomenės veikėja, LR Prezidento Valdo Adamkaus žmona, buvusi pirmoji šalies dama.
• 1929 m. – Henrikas Kurauskas, Lietuvos kino ir teatro aktorius (m. 1993 m.).
• 1931 m. – Jonas Kastytis Matulionis, SJ, Lietuvos kunigas, dainininkas (tenoras), pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui dalyvis, jėzuitas.
• 1932 m. – Tomas Sakalauskas, žurnalistas, eseistas ir menotyrininkas.
• 1933 m.:
  • Juozas Deltuva, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras.
  • Vytautas Zambacevičius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Žyginta Barauskienė-Zavadskytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1938 m. – Algirdas Čiučelis, matematikas, Lietuvos mokslo, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1946 m. – Vladimiras Gražulis, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Violeta Gaidamavičiūtė-Kisielienė, Lietuvos grafikė.
• 1955 m. – Birutė Smalienė, pedagogė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – Laima Rudienė, gydytoja, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Stasys Šedbaras, teisininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis veikėjas, teisės pedagogas, buvęs teisėjas, advokatas, seimo narys.
• 1961 m.:
  • Algirdas Janutas, Lietuvos dainininkas (tenoras).
  • Viktor Golovač, Lietuvos ir Trakų rajono politinis, sporto bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Arvydas Vyšniauskas, inžinierius energetikas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
• 1965 m.:
  • Marius Jonutis, Lietuvos dailininkas.
  • Nomeda Marčėnaitė, Lietuvos dailininkė keramikė, televizijos laidų vedėja.
  • Sigitas Parulskis, poetas, eseistas, dramaturgas, kritikas.
• 1966 m. – Rimantas Užuotas, pedagogas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1980 m. – Jurga Šeduikytė, Lietuvos dainininkė ir muzikos kūrėja.
• 1985 m. – Jonas Mačiulis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Milano „Armani Jeans“ komandoje.
• 1988 m. – Lina Gurina, dainininkė (sopranas), „Dainų dainelės“ laureatė, įvairių konkursų laimėtoja.

Neaprašyti

• 1706 – Kazimieras Vazgirdas (Vizgirdas), dramaturgas, Kražių kolegijos rektorius, Vilniaus universiteto teologijos fakulteto dekanas;
• 1925 – Donius Remys, žemaičių poetas, vertėjas;
• 1942 – Antanas Adomėnas (Jonas van Reenanas), istorikas, žurnalistas.

Mirtys

• 1452 m. – Boleslovas Švitrigaila, Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties (g. 1370 m.).
• 1631 m. – Jonas Karolis Bialozoras, panegirikų autorius (g. 1596 m.).
• 1892 m. – Jonas Vytautas Emanuelis Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1831 m.).
• 1964 m. – Stasys Leskaitis-Ivošiškis, Lietuvos ir JAV žurnalistas bei rašytojas (g. 1902 m.).
• 1969 m. – Jonas Kardelis, Lietuvos žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1893 m.).
• 1977 m. – Stasys Krasauskas, Lietuvos dailininkas, Grafikas (g. 1929 m.).
• 1980 m. – Kostas Gaubis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1902 m.).
• 1990 m. – Elena Bindokaitė-Kernauskienė, aktorė (g. 1899 m.).
• 1997 m. – Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja. Balio Sruogos žmona (g. 1899 m.).

Neaprašyti

• 1678 – Samuelis Leskis, jėzuitas, Varnių jėzuitų misijos viršininkas 1647 – 1649 m. (g. 1611).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1258 – Mongolai įsiveržė į Bagdadą. Sudegino miestą, nužudė apie 10 000 gyventojų;
• 1763 – Prancūzų ir Indėnų karas: 1763 Paryžiaus taika baigia karą ir Prancūzija atsisakė Kanados Didžiosios Britanijos naudai. Ta pačia sutartimi baigtas ir Septynerių metų karas;
• 1814 – Įvyko Šampobero mūšis;
• 1841 – Įsigaliojo Sąjungos aktas, susivienijęs Aukštutinę ir Žemutinę Kanadas;
• 1846 – Daugybė mormonų pradėjo migraciją į vakarus iš Nauvoo (Ilinojus);
• 1857 – Rusijos imperatorius Aleksandras II išleido įsaką, kuriuo nutarta pradėti geležinkelių statybą Rusijoje;
• 1863 – Alansonas Kreinas (Alanson Crane) užpatentavo gesintuvą;
• 1925 – Latvijoje vyko gyventojų surašymas;
• 1931 – Naujasis Delis tapo Indijos sostine;
• 1940 – Kino ekranuose debiutavo katinas Tomas ir peliukas Džeris;
• 1990 – Pietų Afrikos prezidentas F. V. de Klerkas (F.W. de Klerk) paskelbia apie tai, kad Nelsonas Mandela bus paleistas;
• 1993 – prasidėjo pirmasis istorijoje Romos popiežiaus vizitas islamo šalyje - Sudane;
• 1996 – Kompiuteris „Deep Blue“ pirmą kartą nugalėjo Garį Kasparovą;
• 2009 – Žemės orbitoje susidūrė dirbtiniai palydovai Iridium 33 ir Kosmos-2251 (žr. 2009 palydovų susidūrimas).

Gimimo dienos

• 1861 m. – Šarlis van Lerbergas, Belgijos rašytojas, filosofijos daktaras. Rašė prancūzų kalba (m. 1907 m.).
• 1893 m. – Jimmy Durante, amerikiečių dainininkas, aktorius, komikas (m. 1980 m.).
• 1894 m. – Jakovas Iljičius Frenkelis, žymus sovietų Rusijos fizikas teoretikas, daug prisidėjęs prie įvarių fizikos sričių plėtojimo (m. 1952 m.).
• 1897 m. – John Franklin Enders, 1954 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1985 m.).
• 1898 m.:
  • Bertoldas Brechtas, vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius (m. 1956 m.).
  • Bertolt Brecht, vokiečių rašytojas ir dramaturgas (m. 1956 m.).
• 1902 m. – Walter Houser Brattain, amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas (m. 1987 m.).
• 1911 m. – Mstislavas Keldyšas, tarybinis mokslininkas, TSRS Mokslų akademijos narys (nuo 1946 m.), 1961 — 1974 m. - TSRS Mokslų akademijos prezidentas. Triskart Tarybų Sąjungos didvyris (1956, 1961, 1971). Pagrindiniai M. Keldyšo moksliniai pasiekimai buvo matematikos, mechanikos ir aerodinamikos srityje (m. 1978 m.).
• 1912 m. – Walther Fürst, vokiečių teisininkas, teisėjas, buvęs Vokietijos Federalinio Administracinio teismo (BVerwG) vicepirmininkas, vėliau - ir pirmininkas (m. 2009 m.).
• 1915 m. – Konstantinas Karulis, latvių kalbininkas (m. 1997 m.).
• 1942 m. – Anatolijus Gorbunovas, Latvijos politikas.
• 1962 m. – Cliff Burton, amerikiečių muzikantas (Metallica) (m. 1986 m.).
• 1976 m. – Karlosas Chimenesas, Ispanijos krepšininkas, rungtyniaujantis Malagos „Unicaja“ komandoje. Buvęs Ispanijos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kapitonas.
• 1977 m.:
  • Rosanna Tavarez, Jungtinių Amerikos Valstijų dainininkė, aktorė, šokėja ir televizijos laidų vedėja bei pramogų pasaulio žurnalistė. Ji žinoma kaip jau iširusios merginų pop grupės Eden's Crush narė.
  • Salifas Alasanas Diao, Senegalo futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančiojo saugo pozicijoje. Atstovauja Anglijos Premier League klubą Stoke City FC. Taip pat rungtyniavo Senegalo rinktinėje.
• 1980 m.:
  • César David Izturis, Venesuelos beisbolo žaidėjas.
  • Stephen Tully, anglų futbolininkas.
• 1982 m. – Justin Gatlin, amerikiečių lengvosios atletikos sprinteris. Jis buvo laikomas greičiausiu žmogumi pasaulyje, nuo tada kai pasiekė pasaulio rekordą 100 metrų bėgimo distancijoje ją įveikęs per 9,76 sekundės.

Neaprašyti

• 1846 – Čarlzas Beresfordas (Charles Beresford), Britų admirolas ir parlamento narys (m. 1919);
• 1890 – Borisas Pasternakas, poetas, 1958 m. Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1960);
• 1894 – Haroldas Makmilanas (Harold Macmillan), Jungtinės Karalystės premjerministras (m. 1986);
• 1897 – Džonas F. Endersas (John F. Enders), mokslininkas, 1954 m. fiziologijos ir medicinos Nobelio premijos laureatas (m. 1985);
• 1902 – Valteris Hauzeris Bretenas (Walter Houser Brattain), mokslininkas, 1956 m. Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1987);
• 1984 – Zaza Pachulia, gruzinų krepšininkas.

Mirtys

• 1162 m. – Balduinas III Jeruzalietis, Jeruzalės karalius, valdė nuo 1143 m. gruodžio 25 d. iki mirties (g. 1130 m.).
• 1755 m. – Šarlis Monteskjė, prancūzų filosofas, rašytojas, teisininkas, geografinės sociologijos mokyklos pradininkas (g. 1689 m.).
• 1829 m. – Leonas XII, buvo 252 - asis popiežius (g. 1760 m.).
• 1837 m. – Aleksandras Sergejevičius Puškinas, rusų romantizmo poetas ir rašytojas, laikomas geriausiu rusų poetu. ir modernios rusų literatūros pradininku. Jis taip pat rašė istorinę beletristiką. Jo kūrinys „Marija: rusiškos meilės istorija“ vaizduoja Rusiją valdant Jekaterinai II (g. 1799 m.).
• 1912 m. – Džozefas Listeris, žymus anglų chirurgas, labiausiai pagarsėjęs kaip antiseptinių priemonių išpopuliarintojas ligoninėse, ypač atliekant chirurgines procedūras Glazge (g. 1827 m.).
• 1923 m. – Vilhelmas Konradas Rentgenas, įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją (g. 1845 m.).
• 1939 m. – Pijus XI, 259-asis Romos katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1922 m. vasario 6 d (g. 1857 m.).
• 1962 m. – Eduard von Steiger, Šveicarijos prezidentas (g. 1881 m.).
• 1994 m. – Augustas Vossas, latvių tarybinis ir partinis veikėjas (g. 1919 m.).
• 2005 m. – Arturas Mileris, JAV dramaturgas, eseistas. Abstrakčiojo realizmo socialinės šeimos dramos kūrėjas (g. 1915 m.).

Neaprašyti

• 1932 – Edgaras Volis (Edgar Wallace), britų rašytojas (g. 1875).

Nuorodos

Vikiteka