Vasario 26

Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos (keliamaisiais metais – 309).

Informacija

Vardadieniai

Aleksandra – Aleksandras – Aleksas – Alė – Aurimė – Izabelė – Jogintas – Sandra

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1998 - Valdas Adamkus pradėjo eiti Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.

Gimimo dienos

• 1819 m. – Vincentas Juzumas, Lietuvos kunigas, raštijos darbuotojas (m. 1901 m.).
• 1884 m. – Justinas Lapis, kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1967 m.).
• 1885 m. – Aleksandras Stulginskis, antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas (m. 1969 m.).
• 1886 m. – Aleksandra Dirvianskaitė, Lietuvos pianistė, kompozitorė (m. 1981 m.).
• 1894 m. – Juozas Siparis, lietuvių dramos aktorius (m. 1970 m.).
• 1895 m. – Stasys Asevičius, Lietuvos kariuomenės majoras (m. 1972 m.).
• 1902 m.:
  • Aleksandras Mačiūnas, inžinierius elektrotechnikas, lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1954 m.).
  • Pranciškus Masilionis, SJ, Lietuvos kunigas, poetas (m. 1980 m.).
• 1913 m. – Aleksas Aleksandras Povilaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, tremtinys (m. 2001 m.).
• 1933 m. – Vilius Jasinevičius, Lietuvos fotografas.
• 1935 m. – Ričardas Mikutavičius, kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius (m. 1998 m.).
• 1938 m. – Adolfas Brėskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Leonas Rutkauskas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1942 m.:
  • Ona Repečkienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Petras Kunca, Lietuvos smuikininkas, pedagogas.
• 1943 m. – Kazimira Danutė Prunskienė, politikė, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir visuomenės veikėja, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m. kovo 17 d. – 1991 m. sausio 10 d.), Lietuvos moterų asociacijos prezidentė.
• 1944 m. – Ginutis Dainius Voveris, lietuvių diplomatas, ambasadorius.
• 1945 m. – Gema Jurkūnaitė, lituanistė, filosofė, Lietuvos mokslo, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1948 m. – Liucijus Suslavičius, transporto ir saugaus eismo inžinierius, policijos komisaras, transporto ir karinės technikos istorikas, publicistas (m. 2007 m.).
• 1949 m. – Aleksandras Baltrūnas, matematikas, habilituotas daktaras, knygų apie matematikos istoriją autorius (m. 2005 m.).
• 1953 m. – Gražina Starkuvienė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Juozas Aleksandravičius, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1955 m.:
  • Aleksander Poplavski, gydytojas epidemiologas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Saulius Balčiūnas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Stanislav Adamaitis, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Arūnas Liogė, istorikas, teisininkas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Elena Leliugienė-Žeimaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1959 m. – Viktorija Morkūnienė-Jurcikaitė, vargonininkė, chorvedė ir mokytoja.
• 1961 m.:
  • Gediminas Taranda, lietuvių kilmės rusų baleto artistas.
  • Rimantas Vensas, Lietuvos ir Šakių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Jonas Buziliauskas, aktorius, režisierius, Lietuvos ir Rokiškio rajono kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Liutauras Balčiūnas, lietuvių perkusininkas virtuozas, dirigentas.
  • Vitolis Urmonas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Algimantas Bučinskas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Artūras Kasputis, Lietuvos treko ir plento dviratininkas, Seulo olimpinis čempionas.
• 1970 m. – Darius Staliūnas, Lietuvos istorikas, istorijos mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas ryšiams su užsieniu, Klaipėdos universiteto Istorijos katedros lektorius.
• 1974 m. – Aivaras Jokubaitis, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis „Mažeikių“ krepšinio komandoje.
• 1986 m. – Vaidas Slavickas, Lietuvos futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Rungtyniauja krašto gynėjo ir krašto saugo pozicijose. Kviečiamas į Lietuvos U-21 rinktinę. Rinktinėje debiutavo varžybose prieš Estiją 2008 m. gruodžio 22 d.

Mirtys

• 1897 m. – Stanislovas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1829 m.).
• 1907 m. – Julius Anusavičius, lietuvių poetas (g. 1825 m.).
• 1947 m.:
  • Jonas Januška, Lietuvos teisininkas, pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas (g. 1906 m.).
  • Jonas Noreika – Generolas Vėtra, Lietuvos teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis (g. 1910 m.).
• 1960 m. – Kazys Šalkauskis, teisininkas, profesorius, lietuvių visuomenės veikėjas. Julijono Šalkauskio sūnus, Stasio Šalkauskio brolis (g. 1885 m.).
• 1965 m.:
  • Jonė Deveikė-Deveikytė-Navakienė, Lietuvos teisės istorikė (g. 1907 m.).
  • Vladislovas Starevičius, lenkų kilmės režisierius, lėlinės animacijos pradininkas, XX a. pirmoje pusėje kūręs Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje (g. 1882 m.).
• 1967 m. – Jonas Kasakaitis, Romos katalikų kunigas, poetas ir publicistas (g. 1879 m.).
• 1976 m. – Steponas Nasvytis, farmacininkas, vaistininkas, visuomenės veikėjas, lietuvybės skleidėjas, Jonavos ir Kauno politikas, Barborlaukio dvarininkas, Amerikos lietuvių veikėjas, visuomenininkas. (g. 1883 m.).
• 1980 m. – Juozas Dalinkevičius, geologas, geografas, minerologas (g. 1893 m.).
• 1987 m. – Romualdas Grincevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1922 m.).
• 1996 m. – Raimundas Dagys, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
• 1999 m. – Stasys Anglickis, poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Žemaičių rašytojų sąjūdžio organizatorius (g. 1905 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1616 – inkvizicija išlaisvino savo pažiūrų atsisakiusį Galilėjų. Po to jis ištarė: "O vis dėlto ji sukasi;
• 1895 – JAV Ohajo valstijoje užpatentuotas stiklo pūtimo mašina;
• 1936 – Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją „Volkswagen“ automobilių gamyklą;
• 1952 – D. Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis pareiškė, kad jo šalis turinti atominį ginklą.
• 1974 – Australijoje buvo aptikti Mungo Žmogaus palaikai.

Gimimo dienos

• 1802 m. – Viktoras Hugo, prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris. Jis laikomas žymiausiu prancūzų romantizmo poetu (m. 1885 m.).
• 1824 m. – Carlos Calvo, Argentinos diplomatas, istorikas, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas (m. 1906 m.).
• 1869 m. – Nadežda Konstantinovna Krupskaja, Rusijos marksistė revoliucionierė (m. 1939 m.).
• 1875 m. – Aleksandras Goldenveizeris, rusų pianistas, kompozitorius, pedagogas, rašytojas ir visuomenės veikėjas (m. 1961 m.).
• 1903 m. – Giulio Natta, 1963 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1979 m.).
• 1908 m.:
  • Ana Ščetinina, pirmoji moteris tolimojo plaukiojimo kapitonas pasaulyje, rusė (m. 1999 m.).
  • Tex Avery, amerikiečių karikatūristas ir Looney Toons sugalvotojas (m. 1980 m.).
• 1916 m. – Jackie Gleason, amerikiečių aktorius ir komikas (m. 1987 m.).
• 1946 m. – Ahmed Hassan Zewail, 1999 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1947 m. – Sandie Shaw, Jungtinės Karalystės pop dainininkė. Iš kitų dainininkų išsiskyrė tuo, jog scenoje dainuodavo basomis.
• 1950 m. – Helena Klark, mokslinė agronomė, filosofijos daktarė, politinė veikėja, nuo 1999 m. Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė.
• 1970 m. – Heli Rantanen, suomių ieties metikė. 1996 m. Atlantoje vykusiose olimpinėse žaidynėse ji ietį numetė 67 m 94 cm ir iškovojo aukso medalį. Aukščiausią vietą pasaulio lengvosios atletikos čempionatuose Rantanen užėmė 1995 m. Geteborge, kur liko ketvirta.
• 1971 m. – Erykah Badu, amerikiečių soul, r'n'b ir hip-hopo muzikos atlikėja ir dainų autorė. Ji viena iš muzikantų, kurių dėka neo-soul, arba nu-soul (soul muzikos subžanras) iškilo į komercinį pasisekimą 90-ųjų pabaigoje. Erykah dažnai vadinama „pirmąja neo-soul dama“ arba „neo-soul karaliene“.
• 1973 m. – André Oliver Tanneberger, vokiečių diskžokėjas bei elektroninės muzikos prodiuseris.
• 1974 m. – Sébastien Loeb, Prancūzijos lenktynininkas, daugkartinis Pasaulio ralio čempionato nugalėtojas.
• 1978 m. – Abdoulaye Diagne-Faye, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Stoke City klubo gynėjas.
• 1981 m. – Michael James Stewart, Škotijos futbolininkas žaidžiantis Škotijos Premier lygoje Heart of Midlothian FC, šios komandos kapitonas.
• 1983 m. – Kepleris Laveranas Lima Fereira, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Real Madrid klubo gynėjas. Jis geriau žinomas kaip Pepe.
• 1984 m. – Emanuelis Adebajoras, futbolininkas, Togo rinktinės ir Manchester City klubo puolėjas.

Neaprašyti

• 1932 – Johnny Cash, amerikiečių dainininkas (m. 2003).

Mirtys

• 1931 m. – Otto Wallach, 1910 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1847 m.).
• 1938 m.:
  • Aleksandras Drevinis, latvių tapytojas (g. 1889 m.).
  • Gustavas Klucis, latvių ir rusų tapytojas, grafikas, skulptorius, fotografas, dizaineris (g. 1895 m.).
• 1939 m. – Vlasas Čiubaris, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, vienas holodomoro Ukrainoje organizatorių, pats žuvęs nuo stalininių represijų (g. 1891 m.).
• 1969 m. – Karlas Teodoras Jaspersas, vokiečių psichiatras ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas, turėjęs didelę įtaką šiuolaikinei filosofijai, teologijai ir psichiatrijai (g. 1883 m.).
• 1985 m. – Tjalling Charles Koopmans, 1975 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1910 m.).
• 1990 m. – Alesandras Pertinis, 7-asis Italijos prezidentas, valdęs šalį nuo 1978 m. liepos 9-osios iki birželio 29-osios. Priklausė Italijos socialistų partijai, po Antrojo pasaulinio karo iki 1946-ųjų buvo jos generaliniu sekretoriumi. Buvo ateistas (g. 1896 m.).
• 1998 m. – Theodore William Schultz, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1902 m.).

Nuorodos

Vikiteka