Vedų žyniai

Vedų žyniai – žyniai, atlikę vedines atnašavimo apeigas (jadžną). Bendrai žyniai Vedose įvardijami kaip „ritvidžai“ (skr. ऋत्विज् = ṛtvij – „laiku atnašaujantis“), turint omenyje jų, kaip išmanančių aukojimus, paskirtį, taip pat įvardijami kaip „viprai“ (skr. विप्र = vipra- – „įkvėptasis, išminčius“) bei „kaviai“ (skr. कवि = kavi – „dainius, žynys“), pabrėžiant jų visuomeninį išskirtinumą.

Bėgant laikui susidarė griežta žynių sistema, vienai apeigai atlikti reikėdavo 16 ritvidžų. Jie skyrėsi į 4 skyrius:

• hotaras (skr. होतृ = hotṛ – „liejėjas“) – pagrindinis šventųjų vedų eilių giedotojas. Šias eiles jis ėmė iš Rigvedos. Spėjama, kad pradžioje apeigas atlikdavo būtent tik hotarai, kiti žyniai atsirado vėliau.
• adhvarjus (skr. अध्वर्यु = adhvaryu- – „apeigininkas“) – žynys, atsakingas už somos apeigas („adhvarą“) bei daiktinę apeigų dalį – altoriaus išstatymą, ugnies kūrenimą, gyvulio aukojimą, indų paruošimą. Savo veiksmus jis lydėdavo apeiginėmis formulėmis – jadžusais (iš Jadžurvedos).
• udgataras (skr. उद्गातृ = udgātṛ – „išgiedotojas“) – žynys, giedantis samanus – Samavedos giesmes. Jo vaidmuo svarbiausias buvo somos aukojimo apeigoje.
• brahmanas (skr. ब्रह्मन् = brahman – „maldininkas“) – žynys, stebėjęs, ar apeiga vyksta tinkamai. Kartais rašoma, kad jam priklausiusi Atharvaveda, tačiau ši, vėliau į šruti kanoną įtraukta veda, su vedine apeiga neturi nieko bendro.

Taip pat žinomas vedų žynio pavadinimas yra „purohitas“ (skr. पुरोहित = purohita- – „išstatytas priešais, pirmadėlys“). Tai šeimos, valdovo žynys, atlikdavęs namų apeigas (gṛhya), tuo pačiu galėjęs būti ir hotaru ar brahmanu.

---