Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimą laiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis. Daug kalbų neturi atskiro veikslo darybos būdo – veikslo reikšmė išryškėja iš įvairių laiko formų.
Veikslo kategorija artima veiksmo pobūdžio (Aktionsart) kategorijai, kuri perteikia informaciją apie leksinę veiksmažodžio reikšmę laiko tėkmėje, pavyzdžiui, veiksmažodis rašinėti rodo kartotinį veiksmą, pamiegoti – ribotos trukmės veiksmą ir kt.[1]
Lietuvių kalboje skiriami du veikslai: eigos – veiksmas tebetrunka, ir įvykio – veiksmas baigęsis, įvykęs, pavyzdžiui: krito – nukrito, skaitė – perskaitė, statė – pastatė. Pasak CH. Stango ir kitų kalbininkų, veikslo kategorija baltų kalbose yra nesenas reiškinys, mat nėra nusistovėjusio, vieningo veikslo darybos būdo, veikslas itin susietas su veiksmo pobūdžiu (Aktionsart).[2]
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ Marita Ljungqvist Arin. „Aspect, tense and mood: Context dependency and the marker le in Mandarin Chinese“ (2003).
- ↑ Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 102.