Velnio sodas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Velnio sodas – mirmekologijos terminas, naudojamas apibūdinti tam tikriems Amazonijos miškams, kuriuose auga vienintelė medžių rūšis – Duroia hirsuta. Velnio sodai lengvai pastebimi ir atpažįstami, nes labai išsiskiria iš kitų Amazonijos miškų, turtingų savo biologine įvairove. Pasak Stanfordo universiteto biologės Deborah Gordon, miškų pavadinimas kilęs iš vietinių genčių tikėjimo, esą ten gyvena piktoji dvasia.[1]

Velnio miškuose kitos medžių rūšys išnyksta, kadangi skruzdėlių rūšis Myrmelachista schumanni jas sistemingai nuodija, į lapo lakštą įšvirkšdamos rūgšties. Neliečia vienintelių Duroia hirsuta medžių, nes juose įsirengia savo skruzdėlynus. Tai yra simbiozės pavyzdys: nelikus konkurentų ir sumažėjus kenkėjų (kuriuos taip pat sunaikina ar nuveja skruzdėlės), medžiams atitenka daug daugiau erdvės ir resursų. Tuščiaviduriai medžių kamienai leidžia skruzdėlynui vis didėti ir plėstis; didžiausiame žinomame skruzdėlyne yra virš 15 tūkstančių motinėlių ir virš trijų milijonų darbininkių. Jį sudaro 328 medžiai 1300 m² plote. Šio velnio sodo amžius siekia 800 metų.

Nuorodos ir šaltiniai

Išnašos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2103-0=2103 wiki spaudos ženklai).