Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia
Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Katalikai | |
Vyskupija | Kauno vyskupija | |
Dekanatas | Ukmergės katalikų dekanatas | |
Statybinė medžiaga | plytų mūras | |
Pastatyta | 1910 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė: | Ukmergės rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Veprių seniūnija | |
Gyvenvietė: | Vepriai | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia stovi Veprių miestelyje, 3,5 km į pietryčius nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, Veprių ežero šiauriniame krante. Neogotikinė su neoromaninės architektūros bruožais.
Istorija
Bažnyčia Vepriuose minima 1553 m. Šemetos 1616 m. kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. Apie 1683 m. Milašiūnų palivarkas dovanotas Vilniaus dominikonams (panaikinti 1844 m.), administravusiems Veprių bažnyčią. Jie vienuolyno Vepriuose nepastatė ir bažnyčia mažai rūpinosi. 1810 m. prie mūrinės koplyčios pristatyta medinė dalis (1895 m. buvo du mediniai priestatai). 1845 m. į Veprius perkeltas Upninkų parapijos centras. 1892 m. akmenų mūro tvora aptvertas šventorius.
1882–1900 m. prie Šventosios ir Veprių ežero pastatytos mūrinės Kryžiaus kelio stočių koplyčios (sunaikintos 1963 m., išskyrus esančias šventoriuje).
1909–1910 m. Klebono T. Vasiliausko rūpesčiu, remiant Veprių dvaro valdytojui Marijonui Vandalinui Pliateriui ir apylinkių ūkininkams, pastatyta dabartinė bažnyčia (archit. Vladislovo Stipulkovskio projektas). Ją 1936 m. konsekravo vyskupas Teofilius Matulionis. 1919 m. rugpjūčio 24 d. lenkų kariai sunaikino bažnyčios archyvą, išsivežė kleboną. 1941 m. birželio 22 d. raudonarmiečiai Skaruliuose sušaudė ilgametį Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę.
1944 m. liepos 24 d. besitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino bažnyčios varpinės bokštą. Buvo apgadinta bažnyčia, dužo dauguma vitražų ir didysis bei vidurinysis varpai. Po Antrojo pasaulinio karo, daugiausia vietos gyventojų pastangomis ir lėšomis, bokštas atstatytas žemesnis ir toks stovi iki šiandien. Planuojama jo rekonstrukcija, siekiant sugrąžinti pirmykštę bažnyčios išvaizdą.
2010 m. gegužės 23 d. minint bažnyčios pastatymo šimtmečio jubiliejų šventoriuje dalyvaujant Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ir jos mecenatui akademikui Zigmui Zinkevičiui, Seimo nariui Rimantui Dagiui pašventinta Marijos rožinio karalienės skulptūra. Ta proga suklijuoti senieji didysis varpas (XVIII a.) ir vidurinysis varpas (XVII a.), kurie eksponuojami bažnyčioje. Šventoriuje atidengtas naujasis bažnyčios varpas.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, kryžminio plano, su masyviu kvadratiniu fasado bokštu, prie kurio prigludę pusbokščiai. Pargindinį fasadą puošia rozetė ir arkose tapytos Kristaus nukryžiavimo scenos. Fasadus remia dviejų pakopų, o bokštą – trijų pakopų kontraforsai. Vidus trijų navų, penkių travėjų, yra keturi altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Galerija
|