Vištvanagis
Kitos reikšmės – Paprastasis vištvanagis .
| Accipiter gentilis Apsauga: 3(R) - Reta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vištvanagis (Accipiter gentilis) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||||
| Accipiter gentilis Linnaeus, 1758 |
Vištvanagis (lot. Accipiter gentilis, angl. Goshawk, vok. Habicht) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis, priklausantis vanagų genčiai.
Išvaizda
Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, pilko ar rudo atspalvio. Galva tamsesnė, baltai dėmėta. Antakis baltas. Pakaušyje balti taškučiai. Kūno apatinė pusė balta su skersiniais juodais dryžiais. Uodega ilga, skersai dryžuota. Pauodegys baltas. Snapas melsvai juodas. Kojos geltonos, nagai juosvi. Patelė kiek pilkai rusva su balsvomis dėmelėmis, uodega tamsiai skersai dryžuota. Apatinė kūno pusė rusva arba balsva su juosvomis išilginėmis dėmėmis.
Elgsena
Lietuvoje dažnas, aptinkamas ištisus metus. Gyvena miškuose. Paprastai peri juodalksnynuose, beržynuose, mišriuose medynuose. Apsigyvena giliai miško tankmėje, toli nuo gyvenviečių. Lizdą krauna 6-20 m aukštyje iš sausų šakų. Gali perėti tame pačiame lizde kelis metus iš eilės arba užimti juodųjų gandrų, suopių lizdus. Deda 3-4 melsvus ar balsvus kiaušinius. Peri 35-38 dienas.
Mityba
Minta įvairiais miško paukščiais: kėkštais, strazdais giesmininkais, kikiliais, didžiaisiais margaisiais geniais. Migruojant medžioja naminius paukščius, varnas, balandžius. Taip pat gaudo smulkius žinduolius - voveres, kurmius, pelėnus, kiškius[1].
Šaltiniai
- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
| ||||||