Vižainio valsčius
Vižainio valsčius | ||
Centras: | Vižguriai (–1870), Vižainis (1870–) | |
Carmetis | Suvalkų apskritis | |
Pokaris | Suvalkų apskritis |
Vižainio valsčius (lenk. gmina Wiżajny; iki 1870 m. Vižgurių valsčius, lenk. gmina Wizgury) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Centras - Vižainis, iki 1870 m. – Vižguriai.
Šiaurinėje dalyje ribojasi su keturių sienų sankirta. Taip pat ribojasi su Dubininkų, Jeleniavo, Prieraslio ir Rūtelės valsčiais bei Lietuvos Respublikos Lazdijų rajono savivaldybe. Valsčius priklauso Vižainio Šv. Teresės parapijai. Valsčiuje taip pat yra Vižainio vėjo jėgainė. Valsčius ribojasi su Lietuvos-Lenkijos valstybine sienos linija.
Istorija
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Iki 1870 m. valsčius vadinosi Vižgurių valsčiumi. Valsčiaus teritorijai priklauso ir 1868-1921 m. egzistavusio Senosios Ančios valsčiaus kaimai. 1919 m. valsčius priklausė Vilkaviškio apskričiai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvai. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. 2010 m. sausio 1 d. valsčiaus kaimai : Juodežeriai, Kleščuvekas, Puolimoniai ir Smolnikai iš viso apie 11,054 km² buvo prijungti prie Rūtelės valsčiaus.
Paviršiaus struktūra
Pagal 2002 m. duomenis valsčiaus plotas yra 122,59 km², iš kurių:[1]
- ariama žemė: 71%
- miškai: 15%
- vandens telkiniai: 14%
Valsčius sudaro 9,38% Suvalkų apskrities.
Demografija
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[2]
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Gyventojai | 2677 | 100% | 1316 | 49,16% | 1361 | 50,84% |
Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
21,84 | 10,73 | 11,10 |
Pagal 2002 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1513,51 zlotai.[3]
Klimatas
Šių apylinkų kilmatas yra šaltas ir atšiaurus, vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo -4 C iki -4,5 C, tai yra žemiausia vidutinė sausio mėnesio temperatūra visoje Lenkijoje. Žiemos ilgos ir šaltos, kartais du ar tris kartus ilgesnės nei daugelyje Lenkijos regionų. Ilgiausia žiema trukusi iki birželio mėnesio užfiksuota 1928 m., vasaros trumpos ir karštos. Temperatūrų rekordai yra +38 C vasarą ir -36 C žiemą.
Administracinis suskirstymas
Antosinas, Balčiai, Burniškės, Cisuvekas, Dziaduvekas, Dziervanai, Egliniškiai, Gžybina, Jačnė, Kamionka, Klaipėda, Klaipėdka, Laskovskiai, Leškiemis, Lugelė, Makovščizna, Marianka, Mašutkiniai, Mauda, Merkinė, Oklinai, Poplinas, Rogožainių Malė, Rogožainių Velkiai, Solinai, Stankūnai, Stara Ančia, Stolupianka, Sudavskiai, Šešcivlukai, Užmauda, Vilkupiai, Vižainis, Vižguriai, Vysokiai ir Želazkovizna.
Kultūra
Veikia valsčiaus kultūros namai su kolektyvais: liaudiškos muzikos ansambliu Jezioranki, šokių kolektyvu Grazy dance, jaunimo liaudiškos muzikos ansambliu Mlade jezioranki.
Žymūs žmonės:
|
Valsčiaus gamta
Dalis valsčiaus teritorijos yra Suvalkų kraštovaizdžio parke. Valsčiuje teka Vizgos, Vyžainos, Vygros ir Juodosios Ančios upės. Taip pat valsčiuje yra Ravelių kalnas ir Sūduvos kalnai.
Ežerai
Valsčiuje yra šie ežerai:
- Ančia (3,044 km²);
- Dunojevas (0,252 km²);
- Egliniškiai (0,17 km²);
- Jačna (0,4184 km²);
- Kailis (0,1938 km²)
- Kamendulas (0,26 km²);
- Mauda (0,34 km²);
- Pertas (0,216 km²);
- Vistucas (0,175 km²);
- Vižainis (2,605 km²).