Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Viekšnių bažnyčia)
Christian cross.svg
Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Vieksniu baznycia.JPG
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Telšių vyskupija
Dekanatas Mažeikių katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1854 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Gyvenvietė: Viekšniai
Adresas Bažnyčios g. 4

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – katalikų bažnyčia Viekšnių mieste.

Istorija

<sgallery> Vaizdas:MB41-65Viekšniubažnycia.jpg|Viekšnių bažnyčia 1885 m. Vaizdas:MB65-106Viekšniu bažnycia.jpg|Viekšnių bažnyčia 1910 m. Vaizdas:MB188-299Viekšniu bažnycia 1915.jpg|1915 m. sudeginta Viekšnių bažnyčia Vaizdas:Vieksniu baznycia 2005-10-20.jpg|Viekšnių bažnyčia 2005 m. Vaizdas:Vieksniu baznycia1 2006-07-18.jpg|Viekšnių bažnyčia 2006 m. Vaizdas:Vieksniu baznycia1 2005-10-20.JPG|Viekšnių bažnyčia 2005 m. </sgallery>

Literatūriniuose šaltiniuose nurodoma, kad pirmoji Viekšnių bažnyčia pastatyta 1597 m. Ji buvusi Akmenės gatvėje netoli Puodininkų gatvės. Viekšnių bažnyčią XVI a. pabaigoje pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1634 ar 1636 m. Biržinėnų tėvūno Jono Alfonso Liackio, kuriam priklausė Viekšnių dvaras, ir jo žmonos Jonė Talvaišaitės Liackienės pastangomis pastatyta antroji Viekšnių medinė bažnyčia. Ji buvo prie Ventos, Birutės gatvėje. Jos buvimo vietoje iki Pirmojo pasaul. karo stovėjo keli seni kryžiai, o atskardyje buvo galima rasti žmonių kaulų - tai prie bažnyčios buvusių kapų liekanos. 1637 m. vasario 11 d. Žemaičių kaštelionas bažnyčią perdavė Viekšnių klebonui Jurgiui Ščavinskiui, buvusiam Smolensko kanauninkui. 1680 m. ši bažnyčia atnaujinta.

Trečioji bažnyčia buvo miesto centre, kur dabar yra Žemės ūkio mokyklos sporto aikštelė. Ji kryžiaus formos, pastatyta Viekšnių seniūnijos tikinčiųjų lėšomis ir užbaigta 1680 ar 1685 m.1741 m. sausio 20 d. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. 1816 m. bažnyčią atnaujino klebonas kun. Kasparas Bytautas iš Viekšnių dvaro ir apylinkių valstiečių aukų. Buvo sumūryti nauji akmeniniai pamatai, mediniais pilioriais sustiprintos lubos, sienos apmuštos lentomis, stogas uždengtas medine skiedra, bokštas - skarda. Be to, bažnyčią puošė dar keturi maži bokšteliai - virš presbiterijos, chorų ir dviejų šoninių koplyčių, su vietinių kalvių darytais geležiniais kryžiais. Į visas keturias šalis žvelgė net septyniolika langų.

Vėliau čia buvo koplyčia, pastatyta iš lauko netinkuotų akmenų, su vienomis suveriamomis durimis. I pasaulinio karo metu koplyčia sudeginta, bet tuojau po karo, 1915 m. vėl atstatyta senosiose sienose, paaukštinus ją plytomis. Po karo, kol atstatė bažnyčią, joje buvo laikomos pamaldos. Maždaug už 150 m nuo buv. koplyčios ant supiltos kalvelės pastatyta dabartinė bažnyčia.

Mūrinę bažnyčią sumanė statyti kanauninkas Kasparas Bytautas. Jam mirus, tuo 1840 m. ėmė rūpintis klebonas Pranciškus Kundrotas. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1843 m. bažnyčią (projekto autorius Karolis Gregotovičius) leista statyti, o 1844 m. balandžio 12 kunigas P.Kundrotas pašventino jos pamatinį akmenį. Klebonui apakus, jam bažnyčios statybą padėjo prižiūrėti paskirti kunigai administratoriai: iki 1849 m. Dominikas Vitkevičius (iškeltas į Tirkšlius), 1849–1850 m. Peliksas Lenkauskis, nuo 1850 m. - Orlovskis. 1849 m. bažnyčia pastatyta iki langų vidurio.

1853 m. bažnyčia buvo pastatyta, tačiau be bokšto, šventoriaus, neįrengtas vidus. 1853 m. trečią sekmadienį po Trijų Karalių vyskupas Motiejus Valančius bažnyčią pašventino. Po bažnyčios pašventinimo vyskupas M. Valančius nušalino kunigus Pranciškų Kundrotą, Ignacą vaišvilą ir Peliksą Lenkauskį ir paskyrė kun. Rupertą Bartkevičių. Šis pastatė bokštą, aptinkavo sienas, sutvarkė grindis, apmūrijo šventorių, nugriovė senąją medinę bažnyčią. Miško medžiaga buvo nemokamai gauta iš Viekšnių seniūnijos. Lėšas aukojo parapijos tikintieji. 1854 m. bažnyčios statyba užbaigta. 1855 m. gegužės 29 d. vyskupas M.Valančius konsekrevo naująją Viekšnių bažnyčią. Altoriai buvo perkelti iš senosios bažnyčios. Tačiau jie buvo negražūs, todėl 1870 m. parapijietis Vincas Juodeikis pastatė naujus, gausiai paauksuotus altorius. Tai jam kainavo 500 rublių.[1]

1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė, beliko tik mūrinės sienos. Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina. Kunigas Izidorius Valys-Gudavičius su parapijiečiais bažnyčią 1921 m. atstatė senose sienose. Atstatant stengtasi išsaugoti jos pirmykštę išvaizdą. Langai pasiaurinti, padaryti 2 nauji. Atstatymo darbams vadovavo technikas V.Landauskis, kuris daug kur Lietuvoje statęs bažnyčias. Visą miško medžiagą dovanojo Sonteklių dvaro savininkė Teklė Gružauskaitė. Kad ne jos gausi auka, negreit tebūtų imtasi statyti. 1921 m. gruodžio 21 d. Žemaičių Kapitulos pralotas Jonas Maironis-Mačiulis bažnyčią rekonsulavo, jai suteiktas Šv. Jono Krikštytojo vardas. 1937 m. Viekšnių parapijai priklausė miestelis ir 53 kaimai su 9992 gyventojais - katalikais.

1939 m. spalio 23 d. bažnyčios bokšte kilo gaisras, nukrito varpai. Jos atstatymo darbus organizavo vietinis statybininkas Robertas Gutmonas, pastatęs dar bažnyčias - Vainute ir Gardame (dabar - Žemaičių Naumiestis). Gotikinio stiliaus senąjį bažnyčios kryžių prieš II pasaulinį karą nukalė Domininkas Stankus. Apie 1980 m., kai buvo remontuojama bažnyčia, senasis geležinis kryžius nuimtas ir iškeltas naujas. Dabartinis eklektinių formų šviesus kryžius pagamintas iš nerūdijančio plieno.[2]

Architektūra

Bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė. Įrengti 5 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Kunigai

  • Jurgis Ščavinskis (apie 1637 m.), buvęs Smolensko kanauninkas.
  • Jonas Urvikis (1752 m.), klebonas.
  • Kasparas Bytautas (g. 1769 - m. 1834-05-04/16 Viekšniuose), kunigas, teologijos daktaras. 1807 m. pastatydino Užlieknės koplyčią, o 1812 m. koplyčią Viekšnių kapuose, kuri 1890 m. naktį slaptai išgriauta. Dėl šios koplyčios šventikas Batalinas kėsinosi dalį katalikų kapų prijungti prie stačiatių.
  • Pranciškus Kondratas (g. 1774 - m. 1858-03-25), klebonas, 1844-04-12 pašventino dabartinės mūrinė bažnyčios kertinį akmenį.
  • Antanas Liakševičius (g. 1838 - m. 1880-01-25), vikaras.
  • Rupertas Bortkevičius (1816-1889), klebonas kunigas. 1863-04-14(26) Viekšnių bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą, dėl to iš Pažaislio atsiųsto kunigo vienuolio Vosyliaus buvo paskųstas generalgubernatoriui Kaufmanui už tai, kad klebonas simpatizavęs sukilėliams. Generalgubernatorius įsakė vyskupui Valančiui atimti iš R.Bortkevičiaus Viekšnių kleboniją ir paskirti vikaru; klebonas buvo iškeltas į Sedą, apie 1875 m. - į Leckavą, kur klebonavo ligi pat mirties.
  • Klemensas Sidabravičius, nuo 1866 m. Viekšnių klebonas. Nuo 1835 buvo vikaras Sedoje, apie 1838 m. perkeltas altarista prie Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnytėlės, tada vadintos koplyčia.
  • Pranas Viliūnas (apie 1905 m.), kunigas. Viekšniuose įsteigė Vilniaus Aušros skyrių su knygynėliu, vėliau susidėjo su socialdemokratais, po to - su komunistais, pateko į Seimą. Kelerius metus kalėjo Kaune, Minske buvo „Raudonojo Artojaus" redaktorius. Parašė „Kunigo išpažintis".
  • Juozapas Zaleskis (m. 1910), Viekšnių klebonas nuo 1869 m., diakonas - nuo 1872 m.
  • Lukas Bužinskas, kunigas, Viekšnių altoristas. Buvo atkeltas iš Joniškio.
  • Antanas Dygaitis (Diegaitis) (g. 1862 - m. 1920-09-04), 1892-1895 m. jis tarnavo vikaru Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijoje, 1893-1895 m. buvo ir Viekšnių pradžios mokyklos religijos mokytojas.
  • Juozapas Sakalauskas (g. 1837 - 1918 m. rugpjūčio mėn.), Viekšnių altoristas. Per I pasaul karą išvyko į Vilnių.
  • Vincentas Jarulaitis, 1910-1916 m. buvo Viekšnių klebonas ir dekanas, Plungės klebonas, vėliau Petrapilio Valstybės Dūmos narys. Jo šeimininkė - Kymantienė (rašytojos Sofijos Čiurlionienės motina).
  • Juozapas Gendrėnas (g. 1886- m. 1966), 1913-1914 m. tarnavo Viekšnių parapijos vikaru.
  • Izidorius Valys-Gudavičius (g. 1877-08-04 - m. 1931-11-23), 1920-1923 m. jis tarnavo Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu, ten remontavo Pirmojo pasaulinio karo metais nukentėjusią bažnyčią.
  • Augustinas Jukna (g. 1873-10-22 - m. 1951-11-28, palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse), kunigas.
  • Gasiūnas (1925 m.), kunigas.
  • J. Lukošius, kunigas, apie 1938 m. gyvenęs Viekšniuose.
  • Jonas Navickas, kunigas kanauninkas.
  • Jonas Staškevičius (1910-1955), 1947-1948 m. – Viekšnių dekanato vicedekanas, 1948 m. jis buvo Viekšnių (Mažeikių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas ir Viekšnių dekanas.
  • P. Bagdonas, apie 1956 m., kunigas.
  • Jonas Ilskis (g. 1907 - m. 1985-10-06), buvęs Palangos ir Viekšnių dekanas. 1949 m. Viekšniuose suimtas ir ištremtas, 1956 m. grįžo į Akmenę, 1965 m. į Viekšnius.
  • Juozapas Meidus (1907-1963). Gimė 1907-09-18 Pašiekšių k., Labanoro parapijoje. Mokė si Vilniaus ir Panevė žio gimnazijose. Baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1934-05-25. Vienerius metus vikaravo Širvintose, iki 1944 m. dirbo Kaišiadorių gimnazijos kapelionu. 1944-1946 m. d ėstytojavo Kauno kunigų seminarijoje. 1946-1959 m. klebonavo Krikšt ėnuose (Kaišiadorių vyskupijoje), Bukonyse ir Raseiniuose (Kauno arkivyskupijoje). Nuo 1959 m. kovo m n. prad ėjo valdyti Kaišiadorių vyskupiją. Vyskupijos administravimas ano meto sąlygomis buvo labai sunkus. Kan. J. Meidus nenor ėjo pasiduoti valdžios spaudimui, taigi 1962 m. iš valdytojo pareigų atsisakė ir apsigyveno Viekšniuose kaip altarista. Mirė 1963-09-02. Palaidotas Viekšnių bažnycios šventoriuje.
  • Jonas Pakalniškis (1923-2010), 1999-05-24 – 2000-05-28 Viekšnių šv. Jono Krikštytojo parapijos altarista.
  • Vincentas Gauronskis. Gimė Purvių kaime, krikštytas Šiaudinėje. 1956 m. baigė Viekšnių vidurinę mokyklą.

Literatūra

  • Valančius M. Pastabos pačiam sau. - Klaipėda, 1929. - P. 91.
  • N. J. [Navickas J.]. Viekšnių bažnyčios praeitis // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 3 - 4.
  • Katalikų kalendorius žinynas: 1989. - Kaunas/Vilnius, 1989. - P. 381
  • Jurkštas Vytautas Povilas. Viekšnių vargonai ir varpai prieš 150 metų // Vienybė. - 1992. - Bal. 18, 22. Pilnas tekstas: Muzikos barai. - 1992. - Nr. 2, 3.
  • Rozga L. Kanauninkas Vincentas Jarulaitis // Vienybė. - 1992. - Birž. 3
  • Vargonai kaip žmonės: Pasakoja viekšniškis, ilgametis bažnyčios vargonininkas Juozas Lizdenis // Vienybė. - 1992. - Liep. 4.
  • Misius K. Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. - V., 1993. - P. 31, 32, 370 - 371

Šaltiniai

  1. Mykolas Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (iš 1882–1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). // Kaunas, Raidės spaustuvė, 1938 m. p.27-32, 4, 80, 82-84, 341
  2. Bernarda Plastinina. Viekšnių bažnyčia menininko žvilgsniu // Santarvė. - 2002. - Lapkričio 30. - Nr. 136. - P. 10.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+58-0=58 wiki spaudos ženklai).