Viensėdis
Viensėdis (arba viensėdija) – kaimo gyvenvietė, paprastai susidedanti arba kilusi iš vienos sodybos. Nuo vienkiemių, atsiradusių per kaimų skirstymą, skiriasi tuo, kad turi tikrinį vardą (pavadinimą) ir savarankiškos gyvenvietės statusą. Kartais būna ne viena, bet kelios sodybos, nors paprastai viensėdžiais laikomos gyvenvietės, kuriose yra mažiau nei 3 sodybos.
Istorija
Lietuvoje, ypač Žemaitijoje, viensėdžių būta nuo seno. Nemažai jų kilo iš smulkiųjų bajorų (vieno kiemo) ūkių, užusienių (valstiečių ūkių, nepatekusių į kaimus per Valakų reformą, arba susikūrusių už kaimo ribų). Gali būti, kad istoriniuose šaltiniuose minimi sėdėjimai yra dabartinių viensėdžių pirmtakai.
Dabar viensėdžių mažėja, ypač dėl gyventojų persikėlimo į miestus. 1976 m. buvo apie 2500 viensėdžių, 1986 m. – 1860, 2001 m. – 1731. Daug viensėdžių prijungta prie gretimų kaimų.
Šaltiniai
- Viensėdis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
| ||||||