Vilius Matulis
| Vilius Matulis | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1933 m. sausio 1 d. Mumeliškės, Degučių valsčius |
| Mirė | † 2009 m. kovo 5 d. |
| Palaidotas | Zarasų rajone |
|
| |
| Veikla | |
| Sritis | matematika, informatika |
| Organizacijos | Matematikos ir informatikos institutas (ankstesnis pavadinimas - Fizikos ir matematikos institutas) |
|
| |
| Alma mater | Vilniaus universitetas, V.A. Steklovo Matematikos instituto Leningrado filialas |
| Doktorant. vadovas | prof. N.A. Šaninas |
| Žymūs studentai | prof. dr. Albertas Čaplinskas, doc. habil. dr. R.R. Pliuškevičius |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos premija (1987 m.) | |
Vilius Matulis (1933 m. sausio 1 d. Mumeliškėse, Degučių valsčius - 2009 m. kovo 5 d.) - Lietuvos mokslininkas, fizikos-matematikos mokslų daktaras, pirmasis Lietuvoje apgynęs disertaciją iš matematinės logikos, vienas iš informatikos mokslo tyrimų Lietuvoje pradininkas.[1] [2]
V.Matulis vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti skaičiavimo techniką ir matematinius metodus ne tik mokslo, bet ir praktiniams ūkio uždaviniams spręsti.
Gyvenimo kelias[taisyti]
1951 m. baigė Antalieptės vidurinę mokyklą.
1956 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Porą metų dėstė Vilniaus statybos technikume. Nors diplominį darbą rašė iš tikimybių teorijos, vadovaujamas prof. Jono Kubiliaus, 1958 m. išlaikė stojamuosius egzaminus į matematinės logikos aspirantūrą V.A. Steklovo Matematikos instituto Leningrado (dabar - Sankt Peterburgo) filiale ir Fizikos ir matematikos (dabar - Matematikos ir informatikos) instituto buvo komandiruotas į specializuotis matematinės logikos srityje (vadovas - prof. N. A. Šaninas). V. Matulis nagrinėjo sekvencinius klasikinio predikatų skaičiavimo variantus bei sekvencijų išvedimo paieškos taktikas. 1961 m. Vilius Matulis sėkmingai baigė aspirantūrą, grįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti Fizikos ir matematikos institute.
1993 m. buvo išrinktas Vilniaus miesto Tarybos nariu. Tuo pat metu V. Matulis atsisakė darbo institute, išėjo į pensiją.
Mokslinė veikla[taisyti]
1962 m. spalio 1 d., ruošiantis institute pradėti naudoti elektronines skaičiavimo mašinas (ESM), buvo įkurtas Skaičiavimo matematikos sektorius (SkMS), kurio vadovu tapo V. Matulis. 1963 metais V. Matulis apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją, pradėjo skaityti matematinės logikos kursą Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, vadovavo studentų diplominiams darbams.
1962-1964 metais vadovavo projektui "Kolūkių ir tarybinių ūkių pasėlių ir gyvūlių bandos planavimo sistema".
1964 m. įkurtas naujas Matematinės logikos ir programavimo sektorius, o jo vadovu paskirtas V. Matulis. Sektoriui buvo numatytos dvi pagrindinės tyrimų kryptys: matematinės logikos teorija ir skaičiavimo technikos taikymas praktiniams ūkio uždaviniams.
1964 metais V. Matulio iniciatyva pradėta domėtis tinklinio planavimo ir valdymo uždaviniais. Pirmosios programos buvo sudarytos Lietuvos statybininkams, bet gana greitai pradėta sudarinėti programas Maskvos, Leningrado, Novosibirsko ir kitų miestų projektavimo ir konstravimo biurams, laivų statykloms bei kitoms organizacijoms. 1969 metais viena iš sistemų buvo demonstruota TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje vykusioje sąjunginėje geriausiųjų programinės įrangos darbų peržiūroje ir buvo apdovanota dviem sidabro ir keliais bronzos medaliais.
Tokio masto programų sistemų kūrimo darbai TSRS buvo vykdomi tik keliose grupėse. Grupės teoriniai darbai šia tematika sąjungoje irgi buvo pakankamai gerai žinomi Už šiuos darbus pagrindiniai jų vadovai V. Matulis ir A. Čaplinskas 1987 metais buvo apdovanoti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos premija.
Bibliografija[taisyti]
V.Matulis yra daugelio mokslinių darbų, paskelbtų įvairiuose leidiniuose autorius, ruošė habilitacinį darbą tema "Resursų skirstymo tinklinio planavimo ir valdymo sistemose algoritmų kompleksas". Be mokslinių tyrimų daug jėgų ir energijos skyrė mokslinei-organizacinei veiklai - organizavo (kartu su sektoriaus darbuotojais) seminarus, konferencijas, renginių darbų leidybą.[3]
- Sistema „Vilnius“. Koncepcija, struktūra ir jos panaudojimo technologija, su A. Čaplinsku, 1981 m., rusų k.
Šaltiniai[taisyti]
- Henrikas Jasiūnas, Vitolda Verikaitė. Lietuvos matematikams atminti. Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Lietuvos matematikų draugija, Lietuvos matematikų muziejus. Rengiant leidinį talkino: Daiva Apanavičienė, Stasė Baliukonytė, Gintautas Bareikis, Regina Dainytė, Dalė Daugaravičienė, Virginija Garbaliauskienė, Jonas Gylys, Vytautas Kubilius, Vita Lesauskaitė, Kristina Lyndienė, Irena Maknienė, Romualdas Markauskas, Dalia Matuliauskienė, Edmundas Mazėtis, Kazimieras Navickis, Elena Neniškytė, Danutė Rimeisienė, Laima Papreckienė, Valerija Paškauskienė, Marija Slivinskienė, Rima Stančikienė, Juozas Šinkūnas, Jonas Teišerskis, Vita Ulytė-Grigelevičienė, Audronė Veilentienė, Rita Valavičiūtė, Nijolė Vasiliauskaitė, Marija Vitkauskienė, Aidas Žandaris, Aldona Žilinskienė. Viršelio dailininkė: Audronė Uzielaitė. Redaktorė: Gražina Indrišiūnienė. Maketuotoja: Vida Vaidakavičienė. Išleido Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto leidykla. Vilnius, 2016. ISBN 978-609-459-724-4
- ↑ Mažoji Lietuviškoji enciklopedija.- T. 2.- 1971, p. 534.
- ↑ Liucija Guzejeva // Tarybinė žemė.- 1980, liep. 19.
- ↑ V.Matulis MII.LT