Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvė
Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvė | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Stačiatikiai | |
Regionas | Vilniaus stačiatikių dekanatas | |
Statybinė medžiaga | ||
Pastatyta | 1345 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | |
Gyvenvietė: | Vilnius | |
Adresas | Didžioji g. 2 | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvė (arba Piatnicos cerkvė) stovi Vilniuje.
Istorija
Cerkvė pastatyta 1345 m. LDK kunigaikščio Algirdo pirmosios žmonos Marijos Jaroslavnos iniciatyva, vietoje, kur anksčiau stovėjo pagonių dievo Ragučio šventykla. Tai buvo pirmoji akmeninė krikščionių šventykla Vilniuje. 1557 m. cerkvė visiškai sudegė. 1560 m. jos vietoje pastatyta nauja, kuri 1610 m. miesto gaisro metu vėl apdegė. 1611 m. ji atiteko unitams, tačiau 1655 m. vėl grąžinta ortodoksams ir 1698 m. atstatyta.
Cerkvė išgarsėjo tuo, kad joje Petras Didysis meldėsi dėkodamas Viešpačiui už pergalę prieš švedų karalių Karolį XII. Čia caras taip pat krikštijo arabą Hanibalą, kuris buvo žymaus poeto A. Puškino prosenelis.
1748 m. cerkvė vėl beveik visiškai sudegė, vėliau atstatyta, bet 1795 m. vėl atiteko unitams, 1839 m. grąžinta stačiatikiams, kurie 1864 m. atliko kapitalinį remontą (architektas N. Čiaginas).
II pasaulinio karo metu smarkiai apdegė cerkvės vidus. 1945–1949 m. atliktas kapitalinis remontas. 1946 m. parapijoje buvo 100 tikinčiųjų. 1959 m. sovietai sumanė cerkvėje įrengti ateizmo muziejų, tačiau projektas nepavyko, nors 1961 m. cerkvė vistiek uždaryta, o nuo 1962 m. joje įrengtas smulkiųjų dailės menų muziejus. 1990 m. cerkvė vėl grąžinta ortodoksams, 1991 m. gegužės 31 d. ji pašventinta. Nuo 2005 m. sausio 23 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje ortodoksų Liturgija vyko lietuviškai.
Žymūs žmonės
Teigiama, kad šios cerkvės vietoje 1705 m. caras Petras I krikštijo A. Puškino senelį afrikietį Hanibalą, nors ne visi istorikai su tuo sutinka. Jiems atminti prie cerkvės 2011 m. gegužės 5 d. atidengtas paminklas.
Nuorodos
|